Prisijungimas
Prancūzų rašytojas, publicistas filosofas, vienas žymiausių
švietimo epochos atstovų.
Volteras gimė romantiškajame Paryžiuje. Tėvai buvo susyja su teise, motina teismo sekretorė,
o tėvas notaras. Iš pradžių mokėsi Liudviko Didžiojo jėzuitų koledže, tačiau mokslai truko neilgai.
1704 m. palieptas tėvo pradėjo studijuoti teisę. Tačiau ambicijos buvo stipresnės už tėvų nurodymus. Teisės mokslus metė ir atsidėjo kūrybai.
1717 m. Volteras sukūrė satyrą apie Orleano Hercogą, už kurią
gavo vienerių metų bausmę Bastilijoje. Atsidėjęs tuos metus Volteras ir toliau rašė. Jau po metų išleista pjesė Edipas.
Vėliau pasirodė epinė poema Henriada, po kurios rašytojas įgijo Voltero slapyvardį.,
Tuo metu Voltero kūryba buvo revoliucinė ir daugeliui nepriimtina.,
nevengė kritikuoti ir bažnyčios. Tokios idėjos neliko be atsako. Konfliktas kilo su ševaljė de Roganu, kuris atskleidė Voltero kilmę ir taip užrūstino garsųjį filosofą. Volteras jam atsakė „Pone, mano vardo laukia
garbė, o jūsų – užmarštis“ . Vėliau kilo muštynės, kurias organizavo
ševaljė de Roganas. Galiausiai konfliktas baigėsi Voltero kelių dienų suėmimu iš ištrėmimu iš Paryžiaus.
Rašytojas, tada persikėlė
į Angliją. šioje šalyje susižavėjo jos valdymo sistema ir apie tai parašė knygą „Filosofinis
laiškas“. Kai ši knyga pasirodė prancūzų kalba, Prancūzijoje, ji buvo uždrausta kaip anti-prancūziška.
Tuo metu Volteras buvo Prancūzijoje. Bijodamas dėl savo likimo persikėlė į Siriejų pas šatlė Marikizę, kuriuos siejo ir meilės
ryšiai. Praleisti metai rūmuose kūrybine prasme buvo gana geri. Buvo parašytas veikalas „Traktatas apie
fiziką“ 1734 m. ir kiti kūriniai.
1744 m. pradėjo tarnauti karaliui, buvo Prancūzijos istoriografas. Po kelių metų išrinktas į
Prancūzijos akademiją, tačiau santykiai su karališkąją gimine buvo įtempti.
Po kiek laiko rašytojas išvyko į Prūsiją, gavęs tos
šalies karaliaus kvietimą. Tačiau ir ten filosofui nepatiko karaliaus valdymo politika ir nusprendė iš tos šalies
pasitraukti.
1754 m. atvyko į šveicariją, nusipirko dvarą ir gyveno. šioje šalyje susipažino su enciklopedijos sudarinėtojais Didro ir D`Alamberu .Vėliau nusipirko antrą dvarą šveicarijos ir Prancūzijos pašonėje ir pavyko įkurti Voltero kunigaikštystę, kuria sąžiningai ir garbingai valdė. Filosofo sugebėjimu nieks negali atsižavėti. Jam per kelis metus pavyko susikrauti įspūdingą kapitalą, kuris leido tapti turtingiausiu Prancūzijos žmogumi. Turtai ir rašytojo talentas neliko nepastebėtas didikų. Prasidėjo susirašinėjimai su įtakingiausiais Europos valdovais. Įgautas autoritetas ir šlovė leido jam atvykti į Prancūziją ir Paryžių. Išbuvęs tris metus jis mirė 1778 m gegužės 28 d.
www.kabutes.lt
Didžiausios nelaimės, pasirodo, visuomet yra nežaboto savanaudiškumo vaisius.
Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi
Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedorybės ir skurdo.
Didžiausi nesutarimai sukelia mažiau nusikaltimu negu fanatizmas.
Tėvynė – tai šalis, kurioje įkalinta siela
Tas, kuris nemyli laisvės ir tiesos, gali būti galingu žmogumi, bet didžiu netaps niekados.
Respublika labiausiai priartina žmones prie lygybės.
20 metų reikia žmogui pasireikšti, 30 amžių prireikė ištirti jo sandarai. Amžinybės reikia pažinti jo sielai. Bet vienos minutės pakanka jam sunaikinti.
Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedorybės ir skurdo.
Dėkingumas ne visada iškalbingas.