Yra du beribiai dalykai, visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl visatos aš abejoju.

Tai yra teorija, kuri nusprendžia tai, ko mes galime laikytis.

Aukščiausias asmens lemtis tarnauti, o ne vadovauti.

Mokslas be religijos - nevaisingas. Religija be mokslo - akla.

Sunkumuose visada slypi galimybės.

Sunkumų šerdyje slypi galimybės.

Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį.

Visi, kas niekuomet neklydo, niekuomet nebandė nieko naujo.

Nežinau, su kokiais ginklais kariausime Trečiajame Pasauliniame kare, bet Ketvirtasis Pasaulinis karas bus kariaujamas su lazdomis ir akmenimis.

Logika nuves tave nuo A iki B. Vaizduotė - visur.