Algirdas Mykolas Brazauskas - Lietuvos
Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, politinis veikėjas, nepriklausomybės akto signataras.
Gimė
1932 m. rugsėjo 22 Rokiškio mieste. 1956 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius. Baigęs Kauno politechnikos
institutą A. Brazauskas pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos inžinieriumi, vėliau Kauno gelžbetoninių konstrukcijų
gamyklos statybos direktoriumi. Būsimas prezidentas greitai kilo karjeros laiptais ir būdamas 33 metų jau buvo paskirtas LTSR
Statybinių medžiagų pramonės ministru, po metų - Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1974 m. A.Brazauskas
apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1977 m. A. Brazauskas tapo Lietuvos komunistų partijos Centro
komiteto pramonės ir ekonomikos reikalų sekretoriumi. 1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui, jis su Sąjūdžio pritarimu
išrenkamas Lietuvos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, o 1990 m. pradžioje išrinktas Lietuvos TSR
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku.
Nuo 1990 m. gruodžio mėn. – Lietuvos demokratinės
darbo partijos pirmininkas. 1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas.Lietuvos TSR
Aukščiausiosios Tarybos - Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo 1990 m. rinkimuose Kaišiadorių rinkimų apygardoje
A. Brazauskas triuškinančia pergale išrinktas parlamento nariu, jis - 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto
signataras.
1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu penkeriems metams išrinktas Lietuvos
Respublikos Prezidentu. 1993 m. vasario 25 d. įvyko Prezidento inauguracija. 1993-1998 m. įkūrė Prezidento kanceliariją, sudarė jos
tarnybas, 1993 m. iš Seime esančių partijų sudarė Politinę konsultacinę, Valstybės gynimo, Užsienio politikos koordinavimo
tarybas, organizavo teisinės sistemos reformą, kaip Lito komiteto pirmininkas vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui. 1994 m. jis
kreipėsi į NATO generalinį sekretorių dėl Lietuvos priėmimo į šią organizaciją. 1995 m., pritariant Seimui ir Vyriausybei įteikė
paraišką Lietuvai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. 1997 m. Prezidentas Lietuvos Respublikos vardu pasirašė
Sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienos.
2001 m. sausio mėnesį po Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos demokratinės
darbo partijų, susivienijimo į vieningą Lietuvos socialdemokratų partiją, A. Brazauskas išrinktas jos pirmininku. Lietuvos
Respublikos prezidentui Valdui Adamkui pasiūlius, 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Algirdo Brazausko
kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko postą. Po priesaikos Seime jis pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Dvyliktosios
Vyriausybės vadovo pareigas. 2004 m. po įvykūsių seimo rinkimų A. Brazausko vadovaujama socialdemokratų partija sudarė koalicija
su darbo partija, o ministro pirmininko postas vėl buvo patikėtas A. Brazauskui. A. Brazauskas 2006 m. gegužės 31 d.
pareiškime pranešė apie savo ir Tryliktosios Vyriausybės atsistatydinimą. Taigi, A. Brazauskas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės Ministro Pirmininko pareigose dirbo penkerius metus, tai - ilgiausiai dirbęs premjeras po Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo 1990 m.
Sveikata
2009 m. gegužės mėnesį prezidentas A. Brazauskas visuomenei
atskleidė, kad jį kamuoja limfmazgių vėžys dėl kurių buvo atliktos keturios operacijos. Kituose duotuose interviu prisipažino, kad
dirbdamas premjeru, jam dažnai po dvylikos valandų darbo dienos tekdavo važiuoti į ligoninę atlaikyti chemoterapiją.
2010
m. sausio mėnesį dėl ligos komplikacijų atsidūrė kritinėje padėtyje ir jis buvo nuvežtsa į Santariškių ligoninę. Pagrindinė
priežastis buvo išplitęs prostatos vėžys - bei jį lydinčios kitos ligos. Kai jau atrodė, kad sveikata pagerėjo, 2010 m. birželio 26
d. užgęso Prezidento gyvybė.
Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti
penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina"
Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti
penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina"
Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti
penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina