Prisijungimas
Denisas Didro originalus vardas
Denis Diderot – prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, švietimo epochos
atstovas, inicijavo Enciklopedijos leidimą.
Tėvai nuo pat vaikystė siekė, kad vaikas pasuktų dvasininkų keliu, tam per daug nesipriešino ir
D.Didro. Stropiai mokėsi jėzuitų švietimo įstaigose, daug meldėsi.
1728 m. atvyko į Paryžių tęsti mokslų. Teko mokytis DArkuro - jansenistų šalininkų
mokymo įstaigoje , ir Liudviko Didžiojo jėzuitų koledže. Tarp šių dviejų mokymo įstaigų buvo gana didelė prieš
priešą, galbūt todėl D.Didro atsisakė plano tapti kunigu.
1732 metais baigė mokslus Paryžiaus universitete gaudamas menų fakulteto magistro
laipsnį.
1743 metais Didro vedė
Antuanetę šampjon, kartu su motina turėjusią medžiagų parduotuvėlę. Vedybinis gyvenimas jam netrukdė turėti įvairių
ryšių su kitomis moterimis. Ypač gilius jausmus jis jautė Sofijai Volan. Susipažinęs 1750 metais Didro palaikė su ja
ryšius iki pat mirties.
šeimyninio gyvenimo pradžioje Didro lėšų prasimanydavo vertimais iš anglų kalbos: daugiausia vertė filosofinių, istorinių veikalų, žodynų. Tada buvo parašyti pirmieji jo paties darbai: Filosofinės mintys (1746), Alėjos, arba skeptiko pasivaikščiojimas (1747), Nekuklūs lobiai (1748), Laiškai apie akluosius regintiems pamokyti (1749). Kiek galima spręsti iš tų veikalų, jau tada Didro buvo deistas, o vėliau - visiškas ateistas ir materialistas. Už tokius tokius laisvamaniškus raštus mąstytojas buvo 4 mėnesius uždarytas į Vensano pilį.
Aštuoniolikto amžiaus penktojo dešimtmečio
pradžioje Paryžiaus leidėjas A. F. Le Bretonas sumanė išversti į prancūzų kalbą anglo E. Čemberso "Enciklopediją, arba
Visuotinį amatų ir mokslų žodyną". Po nesėkmės su pirmuoju pagrindiniu redaktoriumi, leidėjas 1747 m. kreipėsi į Didro ir
dAlamberą. Dabar nežinoma, kuriam šovė mintis iš viso atsisakyti perredaguoto vertimo ir rengti visiškai
savarankišką leidinį. Bet būtent Didro suteikė Enciklopedijai tokį mastą ir polemišką aistrą, kad veikalas tapo
švietimo epochos manifestu.
www.kabutes.lt
www.ipc.lt