Džonas Golsvortis (John Galsworthy) anglų romanistas ir dramaturgas, 1932
m. laimėjęs Nobelio premiją už literatūrinius pasiekimus.
Gimė Kingston
Hile, gana pasiturinčioje šeimoje. Sekdamas tėvo pavyzdžiu iš pradžių pradėjo studijuoti teisę Herou ir Oksfordo
universitete. Teisė D.Golvortčio nežavėjo, todėl jis iškeliavo į užsienį prižiūrėti šeimos verslo. Kelionėje susipažino su
rašytoju Džozefu Konradu (Joseph Conrad) ir abu romantikai liko gerais draugais.
1897 m. pasirodė pirmasis novelių rinkinys „Keturi vėjai“ (“From the For
Winds”) , kurį autorius parašė Džono Sindžono (John Sinjohn) slapyvardžiu.
1904 m. naudodamas tikrąjį savo vardą ir pavardę išleidžia pirmąjį romaną „Fariziejų
sala“ (”The Island Pharisees”).
Didelio pasisekimo
sulaukia romanas „„Forsaitų sagos“ (”The Forsyte Saga”), kurioje aprašoma nelaiminga
D.Golsvorčio santuoke su pusbrolio buvusia žmona.
1924 m. D.Golsvortis įkūrė tarptautinę
rašytojų organizaciją – PEN (Poet, Essayist, Novelist) ir šiai organizacijai skyrė dalį Nobelio premijos.
Kai pakankamas kiekis geru skoniu pasižyminčių meno mėgėjų palankiai įvertina meno kūrinį, jis įgauna tvirtą rinkos
vertę arba, kitais žodžiais tariant, pavirsta „meno kūriniu