Džordanas Brunas (Giordano Bruno) italų
filosofas, dvasininkas, kosmologas, ir okultistas, panteistas. Jis buvo taip pat gynėjas minties apie begalinę ir vienarūšę
visatą. Sudegintas kaip eretikas. D.Brunas vienas iš pirmųjų mokslo kankinių.
Gimė Noloje,
tada Neapolio Karalystės dalis. Iš pradžių vardas buvo Filippo Bruno. Jo tėvas buvo Giovanni Bruno, kareivis. Vienuolikos metų
amžiaus jis iškeliavo į Neapolį, kad studijuotų Trivium (gramatiką, logiką ir retoriką.). Kai jam suėjo 15m. tapo Dominikonų
vienuoliu ir mokėsi savarankiškai. Tapdamas vienuoliu turėjo pasikeisti vardą į Giordano, nuo Giordano Crispo. Giordano
Bruno baigė studijas 1572 m. tapo kunigu.
1575 m. apkaltintas ereziją persikėlė į Romą, o vėliau ir į
šveicariją. Tačiau joje greit atsidūrė kalėjime už kalvinistų kritiką.
1579 m. gyveno Prancūzijoje,
skaitė paskaitas universitetuose astronomijos tema.
1584 m. parašo “Apie begalybę, visatą ir
Pasaulius”. Po metų persikėlė į Vokietiją ir ten skleidė savo pažiūras.
1592 m. pateko į inkvizijos teismą.
Buvo kalintas 8 m., kad išsižadėtų savo žodžių, tačiau jam atsisakius buvo sudegintas.
Esant popiežiui Jonui Pauliui II D.Brunas buvo rebilituotas.
D.Brunas teigė, kaip dabar yra visuotinai
priimta, kad žemė sukasi ir kad diena ir naktis yra dėl žemės sukimosi aplink ašį. Jis taip pat nematė jokio pagrindo teigti, kad
žvaigdžių sritis ir visata yra baigtinė, ar kad žvaigždės vienodai nutolusios nuo visatos centro.
www.kabutes.lt
Citatos
Guvaus proto ypatumas – nedaug tepamačius ar išgirdus vėliau ilgai mąstyti ir daug suprasti.