Fransua de Larošfuko
Vardas: Fransua de
Pavarde: Larošfuko
Gimė: 1643 m.
Mirė: 1680 m.
Tautybė: Prancūzas
Aprašymas:
Fransua de Larošfuko
(François La Rochefoucaul) prancūzų rašytojas, kunigaikštis. Prancūzijos klasikinis autorius, kuris yra
žinomiausias jo epigramos, reiškiančios atšiaurią ar paradoksalią tiesą išreiškiama trumpiausiu galimu
būdu.
buvo ciniškas Louis XIV teismo
stebėtojas, kuris daugiausia pamatė egoizmą, veidmainiavimą, ir silpnybę apskritai žmogaus elgesyje.
www.kabutes.lt
Citatos
Aistra - tai vienintelis oratorius, kurio argumentai visada įtikina; jų galia tarsi plaukia iš pačios gamtos ir remiasi jos
dėsniais. Todėl paprastas, bet aistros pagautas žmogus gali greičiau įtikinti negu iškalbus, bet abejingas.
Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos.
Visos aistros verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias klaidas verčia daryti meilė.
Charakterio silpnumas – vienintelis nepataisomas trūkumas.
Išduodama dažniausiai ne iš anksto apgalvojus, o dėl silpno charakterio.
Mums trūksta charakterio tvirtumo, kad nuolankiai klausytume proto.
Silpno charakterio žmonės nesugeba būti tiesūs.
Tik kieto charakterio žmonės gali būti tikrai minkšti; o kitų regimas minkštumas – iš tikrųjų tai paprastas silpnumas, kuris
lengvai virsta barningumu.
Tvirtas charakteris verčia priešintis meilei, bet tuo pat metu teikia tam jausmui karštumo ir ilgaamžiškumo; silpni
žmonės, priešingai, lengvai pasiduoda aistroms, tačiau jos niekuomet jų neužvaldo
Bemaž visi žmonės mielai atsilygina už smulkias paslaugas, dauguma būna dėkingi už didokas, bet beveik niekas
nejaučia dėkingumo už dideles.
