Gabriel García Márquez – Kolumbijos rašytojas, scenaristas ir
žurnalistas, gavęs literatūros Nobelio premiją. Lotynų Amerikoje jis laikomas vienu įtakingiausių rašytojų.
Gimė Aracataca mieste Kolumbijoje, turtingoje tėvo šeimoje, kuriam priklausė farmacijos įmonė, Iki aštuonių metų jį
augino senelis, kuris buvo liberalus, tūkstančio dienų karo veteranas ir buvo gerbiamas. Politiniai ir ideologiniai vaizdiniai buvo
suformuoti būtent jo senelio. Pats rašytojas sakė: „mano senelis buvo pulkininkas liberalas. Mano politinės idėjos atėjo
iš jo ir prasidėjo nuo to, kai užuot sekęs man pasakas, kai aš buvau jaunas, jis mane supažindindavo su siaubingais
pranešimais iš pilietinio karo, kai laisvamaniai ir atiklerikai kovojo prieš konservatorių vyriausybę. “. Tai
atsispindėjo jo veiksmuose ir literatūroje.
Savo karjerą jis pradėjo kaip žurnalistas studijuodamas teisės
universitete. 1948-1949 m. jis rašė Kartagenos, 1950-1952 m. El Heraldo laikraščiams. Per šį laiką Gabriel
García Márquez tapo aktyviu nariu neformalios rašytojų ir žurnalistų grupės pavadinimu „Barranquilla
Group“, kur ir įkvėpė literatūros karjerai.
1956 m. Kolumbijos diktatoriui Rochui Pinilla uždarius
(„Stebėtoją“).G.G.Marquez persikėlė gyventi į Paryžių, kuriame dirbo keliems laikraščiaims, bei užsiėmė
kūryba.
1958 m. susituokė Mercedes Barcha ir susilaukė sūnaus Rodrigo García. 1961 m. su šeima
M.Garcia persikėlė JAV ir apsistojo petinėje šalies dalyje. Po trijų metų gimė sūnus Gonzalo.
1994 m.
įsteigė Fundación Nuevo Periodismo Iberoamerican fondą, kuris buvo skirtas padėti jauniems žurnalistams mokytis.
šimtas metų vienatvės
šimtas metų vienatvės – mitinio
Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija.
Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo
mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai
karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje,
nei šlovėje vienatvė. Pagaliau, drauge su bananų kompanija atėjus Civilizacijai, Makondą ir Buendijų giminę ištinka
katastrofa – miestas uragano nušluojamas nuo žemės paviršiaus, o paskutinieji Buendijų palikuonys žūva
susitepę kraujomaiša. Taip išsipildo Nostradamo pranašystė.
Lietuvoje išleistos
knygos: „šimtas metų vienatvės“, „Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes“,
„Patriarcho ruduo“, „Gyvenk taip, kad turėtum ką papasakoti“, „Apie meilę ir kitus
demonus“, „Meilė choleros metu“.
www.kabutes.lt
Citatos
Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.
Praeitis - melas, atminčiai nėra kelio atgal, kiekvienas prabėgęs pavasaris nesugrįžta, ir pati beprotiškiausia meilė
tveria tik akimirką. (Šimtas metų vienatvės)