Iris Murdoch – airių, britų romanų rašytoja, filosofė ir dramaturgė. Ji parašė daugybę
filosofinių knygų, taip pat romanų ir dramų.
Gimė Dubline, Airijoje, bet užaugo Anglijoje. Jos motina buvo airė, o
tėvas anglas. Studijuoti pasirinko filosofiją Oksfordo universitete. Laisvu nuo studijų metu, rašė romanos apie
laisvę ir santykius, apie gėrį ir blogį. Taip pat mėgavo skaityti Platoną ir Žaną Polą Satrą ( Jean-Paul Sartre.)
Po
universitete baigimo, ji dirbo Jungtinėse tautose administratore. Nuo 1948 m. iki 1963 m. ji dėstė filosofiją
Oksforde. 1956 m. ištekėjo už romanų rašytojo ir kritiko John Bayley.
Rašymą laikė
hobiu ir jos pirmasis romanas „Po tinklu“ (Under the Net) buvo parašytas, kai jai buvo 35 m.. Pirmasis
pasisekimas ją paskatino parašyti daugiau kaip 20 knygų.
Jos kūriniuose susipina realistiniai charakteriai
tuo pačiu metu paskendę po filosofines ir religines temas.
Už pasiekimus ir atsidavimą literatūrai ir mokslui, jai
buvo suteiktas Damos titulas. Ji taip pat buvo apdovanota Auksine Plunksna. Kūrinys „Varpas“ (The Bell) yra
įvertintas kaip vienas geriausių jos romanų, kuriame pasakojama apie neoficialę. religijos bendruomenę.
1996 m. I.
Murdoch buvo diagnozuotas Alzhaimeris. Jos vyras rūpinosi ja iki rašytojos mirties 1999 m. Vasario 8 d.
Iš viso rašytoja yra išleido 26 knygas.
Knygos pasirodžiusios
Lietuvoje
„Jūra, jūra…“
“Juodasis Princas“
www.kabutes.lt
Citatos
Teatre labiausiai įsitikini, kokia trumpa yra žemiškoji šlovė. (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)
Jau vien ko vertas debesų stebėjimas! Į vakarą – įprastinė debesų griūtis. Šviesūs gelsvai rusvi debesų bokštai
didingai kyla į dangų, papurę jų pakaraščiai tviska lyg paauksuoti. (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)
Jūra, nors ir išrodė rami, nes po lietaus jos paviršius žvilgėjo ir buvo lygut lygutėlis, o vis dėlto slėpė gelmėj
grėsmingą įniršį, rito į krantą galingas kuprotas vilnis, ant kurių neregėdavai putų, kol jos nesuduždavo, atsimušdamos į uolas
drumstais sūkuriais. (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)
Vakarėja. Stori gauruoti, tamsiai mėlyni debesys šviesesniais pakraščiais lėtai šliaužia per murziną, bet auksu
blizgantį dangų – įspūdis toks, lyg būtų išblukęs paauksavimas. Virš horizonto blizguliuoja plonas dantytas sidabrinis brūkšnelis, tartum
modernus juvelyrinis dirbinys. Jūra prie jo kaip gyva, lengvai banguoja virpuliuodama auksiniais ir rudais atšvaitais, baltais potėpiais.
Dar viena laiminga diena (citata iš knygos „Jūra, jūra…“)
Tik labai retai bėgant metams vedusiųjų pora teikia vienas kitam vis daugiau džiaugsmo ir nesiliauja spindulavę laimės.
(citata iš knygos „Jūra, jūra…“)