Kurtas Vonegutas (Kurt
Vonnegut Jr.) buvo amerikiečių rašytojas. Autoriaus kūriniai žinomi dėl darbų, kuriose maišoma satyrą, juoda komedija
ir mokslinė fantastika, kūriniai tokie kaip „Skerdykla nr. 5“ (1969 m.), „Katės Lopšys“ (1963 m.), ir
„Čempionų pusryčiai“ (1973 m.).
Gimė Indianapolyje. Lankydamas mokyklą
prisidėjo prie tos mokyklos laikraščio leidimo. Studijuoti pasirinko Cornell‘io universitetą. Tėvas, geras architektas, vertė
sūnų studijuoti biologiją ir chemiją, tačiau mokslai šiose srityse K.Vonegutui nesisekė ir jis paliko universitetą.
Kiek vėliau buvo paimtas į armiją ir tarnavo Antrajame pasauliniame kare. 1944 m. neatlaikiusi skurdo sukeliamų
problemų nusižudė motina, o pats rašytojas buvo paimtas į nelaisvę.
Savo prisiminimuose
rašė, kad jam teko dirbti vokiečių nelaisvėje ir rinkti žuvusiųjų kūnus, bei laidoti masinėse kapinėse. Tačiau kūnų buvo per
daug, todėl vokiečiai nusprendė juos sudeginti.
šie įvykiai sukrėtė K.Vonegutą ir jis tapo
aršiu pacifistu, tai atsispindėdavo ir jo kūryboje.
Per Drezdeno bombardavimą slėpėsi skerdyklos
rūsyje. Vėliau šią patirtį aprašė savo kūrinyje „Skerdykla nr. 5“.
2007 m.
balandžio 11 d. rašytojas mirę nukritęs savo nuosavame name. Po nukritimo smegenis buvo mirtinai pažeistos daugybės
sužalojimų.
Rašytojo kūriniai: „Pianola“ (951m.), “Titano sirenos“
(1959m.), „Motina naktis“ (1962 m.), „Katės lopšys“ (1963 m.), „Skerdykla nr.5“
(1969m.), „Čempionų pusryčiai“ (1973 m.), „Galapagų salos“ ir kiti.
www.kabutes.lt
Citatos
Būti punktualiam reiškia egzistuoti kaip taškui – tam tikru laiku tam tikroje vietoje, arba laiku kur nors atvykti. (Titano
sirenos)
Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno
šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto
biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu –
namai.
Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir
išminties - kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti.
Tikrosios vertybės nekinta. Kas sykį jau buvo tiesa, tas liks tiesa per amžius. Be to, tiesų nedaug, ir visos jos labai
paprastos. Jei jas žinai – nieko kito nereikia norint teisingai bet kokiais laikais išspręsti kokią nors problemą.
Kiekvienas, studijavęs gamtos ar tiksliuosius mokslus ir pasikalbantis su mokslininkais, žino, kad šiuo metu mums
gresia siaubingas pavojus. Žmonės, gyvenę anksčiau ir gyvenantys dabar, subjaurojo visą Žemę
Mūsų vaikai paveldėjo technologijas, kurių šalutiniai produktai tiek karo, tiek taikos metu sparčiai naikina visą planetą
- kvėpuoti ir gerti tinkamą sistemą visų rūšių gyviems organizmams