Michailas
Michailovičius Prišvinas – rusų rašytojas, gamtininkas, apybraižos meistras. Gimė bankrutuojančio prekiautojo
šeimoje Chručiovo dvare. Tačiau M.Prišvino šeimai atėjo sunkus metas, kai tėvui nepasisekė prekyba ir visi
darbai užgulė ant motinos pečių.
M.Prišvino motina buvo darbšti ir
užsispyrusi ir pavyko vaikus išsiųsti mokytis.
Michailui mokslai iš pradžių sekėsi
košmariškai. Jis buvo išmestas iš Elecko gimnazijos, nes susipyko su geografijos mokytoju, kuris kiek
vėliau tapo garsių rašytoju. Žinoma suaugus Prišvinui šios abi asmenybės tapo draugais.
Mokslus baigė Tiunenės mokykloje 1893 m. ir įstojo į Rygos politechnikos institutą. šioje mokymo įstaigoje įsitraukė į
marksistinius judėjimus, už kuriuos 1 m. sėdėjo kalėjime.
Apie 1900 m. studijavo Leipcigo
universitete agronomija, pradėjo rašyti knygas. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui dirbo laikraščių apžvalgininku,
apžvelgė naujienas iš karo.
Po karo tęsė kūryba, susižavėjo gamtos grožiu, medžiokle.
www.kabutes.lt
Citatos
Žmonių giminėje siautėja kažkokia baisi epidemija Toji liga – visuotinė priklausomybė nuo daiktų. Žmonių giminė
išsigelbės ir pasveiks tik pradėjusi stebėtis.
Dažnai matome, kad vyras ne kažin koks, o moteris nuostabi. Vadinasi, nežinome slapto šio vyro privalumo, kurį
įvertino moteris: Meilė yra išranki, o tai ir yra tikroji Meilė.
Meilė – nepažįstama šalis, į kuria visi mes plaukiame kiekvienas savo laivu, ir kiekvienas esame savo laivo kapitonas,
vairuojąs laivą savuoju keliu.Meilės pagrindas – Baimės nepažįstantis visiškas pasitikėjimas.
Pavydo kancia atsiranda save atidavus mylimajam.Perduodamas gauta siela kitam, blogesniam, mylimasis žemina tave,
ir del to kankinamai skaudu: tave tartum žudo niekšingo liudininko akivaizdoje.
