Nelson Mandela - Pietų Afrikos respublikos politikas,
prezidentas (1994-1999) nepriklausomybės simbolis ir kovotojas už juodųjų Afrikos gyventojų teises.
Gimė
kaimelyje netoli Umtatos 1918 liepos 18 dieną. Tėvas turėjo keturias žmonas, o N.Mandelos motina Nosekeni Fanny buvo trečioji.
Tėvas mirė kai Nelsonui buvo devyni metai. Tuomet auginti užsiėmė Jongintaba Dalindyebo, kuris taip atsidėkojo N.Mandelos tėvui už
prieš kelis metus pagalbą siekiant aukšto posto. Gyvenimas naujoje šeimoje leido N.Mandelai įgyti
išsilavinimą, o tai buvo gana retai, kai juodaodžiai gaudavo išsilavinimą.
Studijuoti pasirinko Fort
Hare universitete. šis universitetas buvo grynai juodųjų universitetas ir buvo vienintelis šalyje. Jo svarbą galima
lyginti su Harvardu (JAV) ir Oksfordu (Didžiojoje Britanijoje). Į šį universitete keliaudavo mokslo siekiantys juodieji žmonės
iš visos Afrikos. 1942 m. prisijungė prie kovotojų už juodųjų teises, kartais vadinamais juodaisiais nacionalistais.
Besimokydamas universitete dalyvavo studentų taryboje. Sąlygos universitete mokytis nebuvo geros ir studentai nusprendė
streikuoti. Streikuotojus palaikė ir N.Mandela ir dėl to buvo išmestas iš universiteto.
Grįžęs
namo sužinojo, kad jo įtėviai sutvarkė santuokos dokumentus. Pasipiktinęs tai N.Mandela išvyko į Johanesburgą, kur dirbo
įvairius darbus. Vėliau prisijungė prie Afrikos nacionalinio kongreso.
Dvidešimt metų trukusi kova
prieš Pietų Afrikos rasistinę politika buvo taiki. 1952 m. N.Mandela organizavo „Pasipriešinimo
kampanija“, o 1955 m. „Žmonių kongresą“. Taip pat N.Mandela įkūrė teisinė pagalbos firmą
„Mandela ir Tambo“, kartu su bičiuliu Oliveriu Tambo su kuriuo susipažino Fort Hare universitete. ši firma teikė
nemokamas ar pigias konsultacijas juodaodžiams.
1962 m. valdžios nurodymu N.Mandela buvo suimtas ir įkalintas
iki gyvos galvos už politinius nusikaltimus. Kalėjime praleido 27 m. ir tik po tarptautinės bendruomenės spaudimo jam
pavyko išeiti į laisvę 1990 m.
Išėjęs į laisvė kovojo prieš apartheidą (baltųjų valdžią).
Galiausiai po derybų buvo surengti laisvi rinkimai, kur galėjo dalyvauti ir juodieji Afrikos gyventojai. Rinkimus laimėjo N.Mandela.
Diegdami visuotinę nerasistinę demokratiją savo šalyje, stengėmės vadovautis principu,
kad kiekviename luome ar
grupėje yra gerų žmonių – vyrų ir moterų. Atviroje ir laisvoje visuomenėje šie Pietų Afrikos gyventojai galėtų susitelkti ir kartu
įgyvendinti bendrus siekius. Kadaise buvusiems priešams pavyko susitarti, taikiai atsisakyti apartheido ir pereiti į demokratiją tik todėl,
kad buvome pasirengę priimti kiekvienam įgimtą polinkį gėriui.
Kai mes išlaisviname savo švytėjimą, nesąmoningai leidžiame žmonėms daryti tą patį. Kai mes išlaisviname nuo savo
baimių mūsų buvimas savaime išlaisvina kitus. (Sakyti žodžiai per inauguraciją).