Robert Ludlum amerikiečių rašytojas, 25 romanų autorius. Rašytojo kūriniai parduoti 290 milijonu tiražu ir
išversti į 32 užsienio kalbas. Keli rašytojo kūriniai išversti ir į lietuvių kalbą. R.Lundlum taip pat leido knygas
pasivadinęs slapyvardžiais Jonathan Ryder ir Michael Shepherd.
Gimė Niujorke. Mokėsi Wesleyan
universitete, Konektikuto valstijoje. Studijuodamas prisijungė į Alpha Delta broliją. Kol savo gyvenimo nesusiejo su rašytojo
plunksna, jis buvo teatro aktorius ir režisierius. Per antrąjį pasaulinį karą bandė prisijungti prie Karališkų Kanados oro
pajėgų tačiau nesėkmingai.
Robert Ludlum romanuose dažnai vaizduojamas vienas didvyris ar mažą grupė,
kovojanti prieš galingus priešininkus, kurių ketinimai nėra patys geriausi. Priešininkai sugeba naudoti politinius ir
ekonominius mechanizmus.
Po trijų šimtų pasirodymų Niujorko ir vietiniuose teatruose, R.Ludlum
parašė pirmąjį romaną „The Scarlatti Inheritance“ (1971 m.) . šiame kūrinyje pasakojo apie nacius ir
tarptautinius finansininkus. Kaip pats rašytojas teigė, knyga buvo atmesta dešimt kartų, tačiau tapo bestseleriu
iš karto.
Bornas
1980 m. pasirodo romanų seriją apie Borną. Pirmoji
dalis vadinasi „The Bourne Identity“ (Bornas – sunaikinta tapatybė). Siužetas: sunkiai sužeistą jaunuolį
iš jūros ištraukia žvejai. Jis nepamena nieko: nei savo vardo, nei to, kas jam nutiko. Viskas, kas jam liko, - tai
nugaroje implantuotas šveicarijos banke esančios sąskaitos numeris. Kankinamas nežinios, jaunuolis nusprendžia
išsiaiškinti savo paslaptį.
Bandydamas rasti atsakymus į daugelį jam rūpimų klausimų, vaikinas
staiga suvokia, jog kažkas labai nenori jo atminties prašviesėjimo ir jau pasmerkė jį mirti. Netrukus Bornas supranta, kad viso
pasaulio samdomų žudikų ir teroristų taikikliai nukreipti į jį. Tik išlikę ypatingieji sugebėjimai padeda jam dingti iš
profesionalių persekiotojų akiračio.
„Čanslerio rankraštis“
Į Lietuvių kalbą išverstas rašytojo kūrinys „Čanslerio rankraštis“ kaip ir priklauso
rimtam trileriui, turi dokumentikos krislelį: pasakoja apie neišgalvoto asmens, John‘o Edgar‘o Hoover‘io,
mirtį ir palikimą. Hoover‘is buvo pirmasis ir ilgiausiai dirbęs (1935-1972) FTB vadovas. Tas, kuris nebijojo nieko, ir tas, kurio
pusė amžiaus bijojo visa Amerika, bijojo ne tik paprasti įstatymų pažeidėjai, bet bejėgiai prieš FTB vadovą buvo senatoriai,
teismai, žurnalistai ir net trys prezidentai. Romane, parašytame 1977 m., trūksta daug pikantiškų detalių apie FTB
vadovo paranojas, homoseksualizmą, fetišizmą, bet pirmuoju smuiku čia griežia ne pats Hoover‘is, o jo sukauptos
svarbiausių šalies asmenų bylos, kuriose surinkta slapta informacija buvo tos gijos, padedančios tampyti visus lyg marionetes.
(G-taskas.lt)
Dalis rašytojo kūrinių buvo ekranizuoti: „The Osterman Weekend, The Holcroft Covenant, The Apocalypse
Watch, The Bourne Identity, The Bourne Supremacy ir The Bourne Ultimatum“ (laimėjo tris oskarus).
www.kabutes.lt
Citatos
Baimė nepripažįsta išankstinių nusistatymų, jai nekliudo jokie rasiniai barjerai. Štai kas slypi Huverio bylose. Tik
baimė.”