Robert Walser

Robertas Valseris (Robert Walser) buvo vokiškai rašantis, šveicarų rašytojas.

Gimė Bylyje, šveicarijoje. Lankė vietinę mokyklą, bet prieš pat egzaminus turėjo palikti, nes šeima negalėjo sumokėti už mokslus. Vaikystėje mėgo lankytis teatre, o labiausiai patiko Frydricho šilerio (Friedrich Schiller) pjesė „Plėšikai“.

1892 m. – 1895 m. mokėsi dirbo bankininkystės sferoje. Rašytojas taip pat bandė tapti aktoriumi, bet nesėkmingai.

1898 m. įtakingas kritikas Joseph Victor Widmann publikavo Roberto Valserio eilėraščius laikraštyje „Der Bund“. Roberto Valserio kūryba pasirodė verta dėmesio  eseistui Franz Blei ir tai leido susipažinti su vietos intelektualais.

1905 m. persikėlė į Berlyną, kuriame jo brolis Karl Walser,  dirbo teatro dailininku.

1913 m. nepasisekus rašytojo karjerai grįžo į šveicariją. Išsinuomavo kambarėlį ir gyveno gana vargingomis sąlygomis, tačiau taip gyvendamas R.Walser sukūrė didžiąją dalį savo trumpų tekstų. „Mažoji proza“ (Kleine Prosa) 1917m., „Poeto gyvenimas| (Poetenleben) 1918 m.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui turėjo eiti į karinę tarnybą. 1916 m. jo brolis Ernst mirė nuo psichikos ligos, o kitas brolis Hermann, geografijos profesorius 1919 nusižudė. Po karo gyveno skurdžiai ir vienišą gyvenimą.

1929 m. pateko į psichiatrinę ligoninę, kurioje praleido savo likusį gyvenimą.

Rašytojo keletas kūrinių:

„Broliai Taneriai“ 1907 m.(Geschwister Tanner) , „Padėjėjas“ 1908 m(Der Gehülfe), „Jakobas fon Guntenas“ 1909 m.(Jakob von Gunten), „šalis jūroje“ 1920 m. (Seeland), „Rožė 1925 m. (Die Rose).

www.kabutes.lt