T.S. Eliot

   Thomas Stearns Eliot poetas, dramaturgas ir literatūros kritikas, apdovanotas 1948 m. Nobelio literatūros premija.

   Gimė Misūrio valstijoje. Tėvas buvo verslininkas, o motina socialinė darbuotoja, rašanti karts nuo karto eilėraščius. Jis buvo jauniausias iš šešių vaikų šeimoje. Kai jis gimė abu tėvai turėjo po 44 m.

   Vašingtono universitete studijavo lotynų kalbą, graikų, prancūzų, ir vokiečių kalbą. Baigti norėjo Harvardo universitetą, bet tėvai jį nusiuntė Milton akademiją, netoli Bostono. Susipažino su Scofield Thayer, kuris išleido „Bevaisė žemė“.

   1911 m. sugrįžo į Harvardą studijuoti filosofijos. T.S.Eliot domėjosi F. H. Bradley Budizmu ir Indų filologija. Taip pat mokėsi Sanskrito kalbos.

   Buvo suteikta stipendija Marton Kolegijos, Oksforde. T.S.Eliot galvojo vasarą praleisti Vokietijoje, tačiau prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas privertė jį sugrįžti į Londoną ir vėliau į Oksfordą.

   1922 m. pradėjo leisti žurnalą „The Criterion“, kurio leidyba truko  iki 1939 m.

   T.S.Eliot kūrybą labiausiai veikė prancūzų simbolistai, ypač Baudelaire ir Laforgue.

Rašytojo kūriniai

„Prufrokas ir kiti pastebėjimai“ (1917 m.) „Eilėraščiai“ (1920 m.) „šventoji giraitė“ (1920 m.) „Bevaisė žemė“ poema (1923 m.) „Tuščiaviduriai žmonės“ (1925 m.) „Pelenų diena“ (1930 m.) „Žmogžudystė katedroje“ poetinė drama (1935 m.) „Keturi kvartetai“ (1943 m.)

www.kabutes.lt