Ugnė
Barkauskaitė lietuvių prozininkė. Gimė laikinojoje sostinėje. Mokėsi Vytauto Didžiojo universitete studijavo meno istoriją. Baigusi
studijas dirbo žurnaliste jaunimo savaitraštyje, televizijos laidų redaktore, vedė radijo laidas.
2002 m.
leidyklos „Tyto Alba“ pasirodė pirmoji rašytojos knyga „O rytoj vėl reikės gyventi“. Praėjus trims
metams pasirodo kitas rašytojos kūrinys „Dešimt“.
Romanas
„Dešimt“
Romano vyksmas neapsiriboja siužetiniais Kasdieniais Rūpestėliais
(Barauskaitės maniera žodžiai didžiąja raide, suprask, tai svarbu, ritualas, taisyklė, pavyzdžiui: "...šiuose
namuose manoma, kad esu Kalė"), čia keliami daugelį žmonių kamuojantys klausimai, kartais pernelyg epizodiškai, bet
įtaigiai: "Anksčiau buvo daug gimties ir daug mirties, o dabar vien seksas". Dėl to romanas buvo apkaltintas
manifestiškumu. Taip, gali toks įspūdis susidaryti jau 8 puslapyje suformuluojamas požiūris, kas yra santuoka, kas yra
aistra, meilė ir net amžinoji meilė, bet to, veikėja iš karto pareiškia, kad ji nėra "Visos Moterys".
Galbūt tai susiję su užuomazgom savotiško feminizmo, būdingo moterų populiariajai literatūrai, o Barauskaitė sakosi esanti
prisiekusi feministė, na, ne ta, kur tranko vyrus per galvą kočėlu... Juo labiau kad šios deklaruojamos tiesos nesukausto
siužeto, netgi praplečia veikėjos charakteristiką, vietos ir laiko kontekstą. (culture.lt )
www.kabutes.lt
Citatos
Aš negaliu pasirinkti savo jausmų. Bet galiu pasirinkti, ką su jais daryti praktiškai
Mažos mergaitės nori burtų lazdelės, princo su arkliu ir lemtingo pabučiavimo, bet svarbiausia – didelės plazdančios
suknelės. Augdamos mergaitės sužino, kad arklį dažniausiai turi kaimietis, visi lemtingi bučiuotojai – vienodai įkaušę, o burtų lazdelės
užstato neplanuotą vaiką. Užtat suknelių – pilni salonai! (Dešimt)
