Aistra
Jokia aistra taip neapžavi žmogaus kaip meilė ir pavydas.
Aistra dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką energiją. Ji gali išspausti titaniškas jėgas net iš santūriausios
sielos.
Tik aistros, sunaikinusios joje visa žmogiška, dėka, jos vardas dar ir šiandien gyvas eilėse bei ginčuose.
Mūsų aistrų fone puikavimčsis yra tas pats, kas juokdarys draugijoje.
Truputis aistros protą aštrina, daug – slopina.
Dauguma žmonių nebūna savimi. Jų mintys atskleidžia kitų žmonių pažiūras, jų gyvenimai – kitų mėgdžiojimas, o jų
aistros – kitų citavimas.
Žmogus, nerandantis ramybės savyje, veltui jos ieškos kituose.
Juo chaotiškesnė ir audringesnė mūsų širdis, juo labiau mes ilgimės ramybės ir tylos.
Mokėkite mylėti meną savyje, o ne save mene.
Atvirai pasakysiu, jog neįsivaizduoju, ką būčiau daręs, jei jis būtų gyvenęs ilgiau. (Kalbėdamas apie
Dz.Mazerinio mirtį)
