Garbė

Įveikti sunkumai, daro herojumi.

Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia - tikrosios jo garbės pamatas.

Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega.

Už nuopelnus, galinčius visą pasaulį užtemdyti, niekada nebus atlyginta.

Paprastai šlovė ateina pas tuos, kurie mąsto apie ką nors kiktą.

Į tuščiagarbį žmogų niekas, išskyrus jį patį, nekreipia dėmesio.

Nepasotinamas garbės troškimas temdo žmogui protą ir jis nepastebi pavojų.

Laipsniai ir apdovanojimai – kario garbetroškos tikslas.

Geram žmogui būna gėda net prieš šunį.

Pasišventėliai reikalingi kaip saulė. Tai poetiškiausias ir optimistiškiausias visuomenės elementas, - jis žadina, guodžia, taurina. Jų asmuo - tai gyvas dokumentas, rodantis visuomenei, kad, be žmonių, kurie ginčijasi dėl optimizmo ir pesimizmo, iš nuobodulio rašo prastas apysakas, nereikalingus projektus ir pigias disertacijas, ištvirkauja neigdami gyvenimą ir meluoja dėl duonos kąsnio, yra dar kitokios prigimties žmonių, pajėgių atlikti žygdarbį, kupinų tikėjimo ir aiškiai suvokiančių tikslą.