Gyvenimas
Iš amžiaus, nepažinusio vilčių, gimsta amžius, nepažįstąs baimės.
Jaunystė – tarsi apsvaigimas, kažkuo panašus į karščiuojantį protą.
Kol yra gyvenimas, yra ir viltis.
Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. štai kodėl dabartis mums išslysta.
Jei egoistiška gerovė – vienintelis gyvenimo tikslas, gyvenimas veikiai tampa beprasmiškas.
Pasaulyje tėra vienintelis heroizmas: matyti pasaulį tokį, koks jis yra, ir jį mylėti.
Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne mirtis, o gyvenimas. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir
miršta, kai mirštame mes.
Deramai senti – vadinasi, būti jaunesniems atrama, o ne kliūtimi, mokytoju, o ne varžovu, suprantančiam, o ne
abejingam.
Jei nori prailginti gyvenimą, sutrumpink puotas.
Egzistuojantis pasaulis – ne fantazija. Negalima nebaudžiamam su juo elgtis kaip su fantazija.
