Tarkime, pavyzdžiui įdedi į mikrobangų krosnelę greitai paruošiamo ryžių pudingo tešlą, nuspaudi mygtuką, tada
palauki, kol dzingtelės signalas, atidarai dureles ir išsiimi paruoštą ryžių pudingą. O dabar pagalvok: kas dedasi per laiką nuo mygtuko
paspaudimo ir signalo? Juk tu niekaip negali žinoti, kas vyksta už sandariai uždarytų mikrobangų krosnelės durelių! Galbūt ryžių
pudingo tešla ten, tamsoje, kol niekas nemato, trumpam virsta makaronų apkepu, o paskui skubiai atvirsta į ryžių pudingą? Juk mes
tik taip manome: na, savaime suprantama, kad įdėję į mikrobangų krosnelę ryžių pudingo tešlą, paskui, kai suskamba signalas,
išsiimame paruoštą ryžių pudingą. Tačiau man tai yra tik prielaida. Žinai, ko gero, pajusčiau net šiokį tokį palengvėjimą, jeigu bent
retsykiais nutiktų priešingai: įdėčiau į mikrobangų krosnelę ryžių pudingo tešlą, o paskui, atidariusi dureles, rasčiau ten makaronų
apkepą. Na, taip, žinoma, reikia manyti, būčiau priblokšta, bet tuo pačiu lyg ir lengviau atsikvėpčiau. Arbent jau tikrai nenusivilčiau,
mat makaronų apkepas tam tikra prasme man atrodytų kur kas tikroviškesnis.
Kai aš plaukioju, mano atmintyje iškyla tie karšti, o kartu ir grakštūs ginčai su tavimi. Aš taip pat jaučiu vandenyno
pastangas pasiimti mane - sausumai priklausantį mano vidų,
sausumai priklausančią mažyte mano širdį, sausumai priklausanti
mano užpakaliuką. Bet mudu, vandenynas ir aš, erziname vienas kitą. Tu, kiauliau, manau pasakysi, kad tai esąs manasis sekso
pakaitalas..(Pasaulis pagal Garpą)
