Kvailumas
Išmintingi žmonės apgalvoja savo mintis, kvaili jas pagarsina.
Genijų visada kas nors riboja, bukaprotiškumui nėra ribų.
Kvailas tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo draugui.
Užčiaupti burną kvailiui - nemandagu, bet leisti jam tęsti - tiesiog žiauru.
Mergaites auklėjame kaip šventąsias, o paskui kergiame kaip kumelaites.
Tik kvailiai visada būna įsitikinę savo teisumu.
Kai kvailys daro kažką, dėl ko gėdyjasi, jis visuomet pareiškia, kad tai - jo pareiga.
Visi mes, vienaip ar kitaip, esame pamise.
Kai stebiu kavinukėse susispietusį jaunimą, man regisi, kad jų gyvenime kažko stinga. Būtent – meno laikyti laikraštį.
Jie sėdi dėbsodami į kompiuterių ekranus, kartais jiems iš ausų dar styro laidai, ir gyvenimas skrieja pro juos, kol jie plūduriuoja
„MySpace“, toje patetiškoje enciklopedijoje, žiopsodami, kaip filmuke šunelis šoka makareną.
Psichinė liga yra žinojimas, kad tai ką darai yra visiškai idiotiška, bet vis tiek, kažkaip, tiesiog negali sustoti.