Literatūra
Anaiptol neverta skaityti visko, skaityti dera tik tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.
Knyga, kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart.
Poetas vaizduojasi kalbąs dievų kalba, o iš tikro kalba žmonių kalbomis.
Niekada nedera išplėtoti temos kaip, kad nieko neliktų skaitytojui. Svarbu skaitytoją priversti ne skaityti, o mąstyti.
Rašyti nuostabiai – tai ir nuostabiai mąstyti, ir nuostabiai jausti, ir nuostabiai išreikšti, tai yra turėti ir protą, ir sielą,
ir skonį.
Geriausia satyra, be abejo, ta, kuri yra tokia nepikta ir tokia įtikinama, kad sukelia šypseną net tiems, kuriuos
pliekia.
Kokie žmonės, tokios ir jų rašomos knygos.
Labai daug žmonių skaito tik tam, kad nemąstytų.
Liūdna, kad dažnai knygas rašo žmonės, kurie turėjo iki šio amato pakilti, užuot nusileidę.
Drauge mano, tai ne knyga; prie jos prisiliesdamas, tu prisilieti prie žmogaus.
