Mirtis

Bet kas yra šimtas milijonų mirusiųjų? Kare buvęs kažin ar žino, kas yra vienas miręs žmogus. O kadangi vienas miręs žmogus nieko nereiškia, nebent savo akimis jį būtum matęs mirusį, tai šimtas milijonų lavonų, nusėjusių žmonijos istoriją, tėra dūmas vaizduotėje. („Maras“)

Ar žinot, kad šaudytojų būrys, priešingai, išsidėsto už pusantro metro nuo mirtininko? Ar žinot, kad mirtininkas žengęs porą žingsnių į priekį, atsitrenktų krūtine į šautuvus? Ar žinot, kad šaudydami iš arti, jie koncentruoja ugnį širdies srityje ir didelio kalibro kulkomis padaro skylę sulig kumščiu? Ne, jūs nežinote, nes apie tokias smulkmenas nekalbama.

Mirtis - tai pagrobimas.

Jei tau kas įkaltų vinis į rankas ar kojas, negalėtum padaryti nieko kita, kaip tik kęsti skausmą. Ir kęstum. O galvodamas apie mirtį, nebūtinai turi kęsti skausmą. Tu nežinai, kas tai yra. Vadinasi, viskas priklauso nuo tavęs.

Vienas iš pagrindinių mirties neigimo būdų - tikėjimas asmeniniu ypatingumu. Tai įsitikinimas, kad biologijos dėsniai mums negalioja, o gyvenimas negali būti toks žiaurus kap kitiems.

Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai užsiima filosofija, užsiima ir mirimu.

Brangiai atsieina būti nemirtingam: už tai ne kartą tenka mirti dar gyvam. (Ecce homo)

Mirtis turi patricijų rankas,jos traiško, bet išlaisvina.

Ir man rodos, jei tu pašauktum mane iš mirties patalo, aš rasčiau jėgų pakilti ir nueiti su tavim.. (Novelė- Nepažįstamosios laiškas)