Mirtis
Racionaliam protui mirtis tėra dar vienas nuotykis.
Bet kas yra šimtas milijonų mirusiųjų? Kare buvęs kažin ar žino, kas yra vienas miręs žmogus. O kadangi vienas miręs
žmogus nieko nereiškia, nebent savo akimis jį būtum matęs mirusį, tai šimtas milijonų lavonų, nusėjusių žmonijos istoriją, tėra dūmas
vaizduotėje. („Maras“)
Ar žinot, kad šaudytojų būrys, priešingai, išsidėsto už pusantro metro nuo mirtininko? Ar žinot, kad mirtininkas
žengęs porą žingsnių į priekį, atsitrenktų krūtine į šautuvus? Ar žinot, kad šaudydami iš arti, jie koncentruoja ugnį širdies srityje ir
didelio kalibro kulkomis padaro skylę sulig kumščiu? Ne, jūs nežinote, nes apie tokias smulkmenas nekalbama.
Jei tau kas įkaltų vinis į rankas ar kojas, negalėtum padaryti nieko kita, kaip tik kęsti skausmą. Ir kęstum. O
galvodamas apie mirtį, nebūtinai turi kęsti skausmą. Tu nežinai, kas tai yra. Vadinasi, viskas priklauso nuo tavęs.
Vienas iš pagrindinių mirties neigimo būdų - tikėjimas asmeniniu ypatingumu. Tai įsitikinimas, kad biologijos dėsniai
mums negalioja, o gyvenimas negali būti toks žiaurus kap kitiems.
Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai užsiima filosofija, užsiima ir mirimu.
Brangiai atsieina būti nemirtingam: už tai ne kartą tenka mirti dar gyvam. (Ecce homo)
Mirtis turi patricijų rankas,jos traiško, bet išlaisvina.
Ir man rodos, jei tu pašauktum mane iš mirties patalo, aš rasčiau jėgų pakilti ir nueiti su tavim.. (Novelė-
Nepažįstamosios laiškas)