Patriotizmas
Žmogus, trokštąs palikti vietą, kur gyvena, yra nelaimingas žmogus
Neliks duonos su druska – liks tėvynė.
Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu ir pamaldumu keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, tiki gyvenimu, tiki
prisikėlimu. (Apie lietuvių tautą ir Kryžių kalną).
Patriotizmas yra padugnių ir niekšų prieglobstis.
Kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys teaprėpia visą pasaulį.
Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo
žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba
mus ištartų.
Nepriklausomybė, kurią turiu, laikau didžiuliu gyvenimo palaiminimu, visų dorybių pagrindu.
Žmogus, nepažįstantis savo tautos namų – Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, nėra savo
krašto pilietis! Įsisąmoninkime – pilietis. Pilies žmogus. Statęs ją, turintis ją, ginantis ją, savo pilį... Mes savo laikome lietuviais. Latviai
mus vadina lietuviečiais. Taigi, iš kur kilo šis pavadinimas.