Skausmas
Kiek vis dėl to sielvarto gali sutilpti dviejuose tokiuose mažuose lopinėliuose, kuriuos galima uždengti vienu nykščiu, -
žmogaus akyse.
Mąstau, kad jeigu tik galėčiau tapt apgailėtina baltaode šiukšle, jei galėčiau patirt juodadarbių neviltį, tada atsirastų
priežastis, kodėl aš taip jaučiuos. Priklausyčiau suknistai marksistinei darbo jėgai, atskirtai nuo savo darbo vaisių. Mano apgailėtina
būsena įgautų prasmę. To aš ir tenoriu iš gyvenimo: kas šitas skausmas turėtų prasmę
Visada atsiras žmonių, kurie
suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.
Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.
Kai sudūžta širtis, nesigirdi jokio garso. Atrodo, jog tą akimirką turėtų gausti visi pasaulio varpai, riaumoti lokiai,
trenkti žaibas, tačiau nesigirdi nei vieno garso. Todėl ir yra taip skaudu.
Nenoriu kalbėti iš viso, taip bus lengviausia. Kai pasakau vieną žodį, po to kenčiu. Kentėti nenoriu, ir taip jau
prisikentėjau..
Skausmas - tarsi pakirpti sparnai ir negalėjimas skristi. Ir jeigu šitai labai ilgai nesprendžiama, gali beveik net pamiršti,
jog buvai sukurtas skraidyti.
Skaudžiausiai sužeidžia mylimieji
Visi iškalbingi, kai reikia vertinti ar kalbėti apie kitus. Sunkiausia būna pažvelgti į save, į savo sielą, į skausmą
Visas pasaulis pilnas kančios. Taip pat pilnas ir nugalėjimo jos.
