Hipokratas Antikinės Graikijos gydytojas, kartais
vadinamas medicinos tėvu. Manoma, kad Hipokratas parašė gydytojų etikos principus, kitaip žinomą kaip Hipokrato
priesaiką.
Gimė Korsos saloje, asklepiado šeimoje. Atsižvelgiant į rašytinį
palikimą, galima daryti prielaidą, kad Koso saloje gyvavo empirinis gydymo menas ir medicina formavosi kaip mokslo šaka.
Pirmasis Hipokrato mokytojas buvojo tėvas. Manoma, kad vėliau garsusis gydytojas daug keliavo, lankėsi Atėnuose, Mažojoje Azijoje,
daug laiko praleido Egipte. Dar būdamas gyvas Hipokratas sulaukė pripažinimo, tapo autoritetu. Žy- miausias visų laikų gydytojas mirė
377 m. pr. Kr. Tesalijoje. Antikos autoriai Hipokratą apibūdino kaip dorą, išmintingą iki gilios senatvės gyvenusį mąstytoją.
Žinomi Hipokrato atvaizdai meno kūri niuose greičiausiai neatitinka tikrovės ir yra ideali zuoti, padiktuoti fantazijos, sukurti vėliau nei
gar siojo mokytojo gyvenimo metais.
Garsiąją Hipokrato priesaiką paskelbė „Hipokrato
rinkinyje“ (Corpus hippocraticum), tačiau šiandien abejojama ar būtent šis mąstytojas sugalvojo šią
priesaiką.
Priesaikos tekstas
Savo šeimos, mokytojų ir medicinos
profesijos brolių akivaizdoje iškilmingai prisiekiu, kad, sutelkdamas visus savo sugebėjimus laikysiuosi šios
priesaikos:
Visas mano gyvenimas tebūnie skirtas tarnauti žmonijai. Saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat
pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.
Gerbsiu savo mokytojus ir ta pačia dvasia perduosiu medicinos meną
kitiems, stengsiuosi neatsilikti nuo medicinos mokslo pažangos, ligonių labui nevengsiu konsultuotis su labiau patyrusiais gydytojais.
Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus, vengsiu tyrimo ir gydymo
metodų, žalingų žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises.
Informuosiu ligonį ir jo šeimą apie
ligą, tyrimo ir gydymo būdus bei galimas pasekmes, atsižvelgdamas į jo interesus ir pageidavimus.
Niekada neskirsiu ir
neduosiu mirtinos vaistų dozės, nei savo noru, nei kitų prašomas.
Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio
nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos.
šventai saugosiu man patikėtas paslaptis.
Visada būsiu korektiškas savo kolegoms.
Mediko pareigas atliksiu nepaisydamas paciento amžiaus,
tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės.
Net ir verčiamas, nieku gyvu nesutiksiu, kad mano
medicinos žinios būtų nukreiptos prieš žmoniškumą.
Jei nepažeisiu
šios iškilmingai,
laisvai ir garbingai duotos priesaikos, tebūnie man leista džiaugtis gyvenimu bei medicinos mokslo praktika.
Gimnastika, fiziniai pratimai, ėjimas turi įsitvirtinti kasdienėj buity visų, kurie nori būti darbingi, sveiki, gyventi
pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą.