Prisijungimas
Prie mažosios formos šalininkų, pasisakančių prieš orientaciją į homerinį epą,
skaičiaus priklausė ir žymiausias aleksanderinės krypties poetinis talentas Teokritas. Teokritas gimė 300 m. pr. Kr. Buvo kilęs
iš Sirakūzų (Sicilija), tačiau jo veikla prabėgo įvairiuose helenistinio pasaulio kampuose. Tėvynėje jis bandė atkreipti į save
dėmesį Sirakūzų valdovo Hierono, bet mes jį randame ir Aleksandrijoje, kur jis siekė Ptolemajaus Filadelfo malonių, ir Koso saloje aplink
Filaretą besigrupuojančių poetų ratelyje. Visos tos naujovės, kurias atsinešė su savim helenistinė literatūra, - sentimentalus
gamtos suvokimas, meilės ilgesio poezija, potraukis prie to, kas intymu, maža ir kasdieniška, domėjimasis buities detalėmis ir
nežymiais žmonėmis, - visa tai Teokrito asmenyje gavo poetinį išreiškėją, mokantį suderinti vaizdavimo reljefingumą su
muzikiniu lyrizmu. Tačiau, kaip yra tipinga aleksandrinei srovei, subjektyvių jausmų pasaulio atstovai yra idealizuoti; poetas savęs
nesutapatina su jais ir, pabrėždamas savo figūrų paprastumą bei naivumą, nustato distanciją tarp jų ir savęs. Kaip ir kiti
aleksandriečiai, Teokritas gerai pažįsta senovinę literatūrą, moka rašyti įvairiais literatūriniais dialektais – doriečių,
joniečių, ajoliečių; tačiau jis nesistengia demonstruoti savo „mokytumą“, pagaliau jo „mokytumas“ ir nėra
toks didelis, kaip poetų-filologų, Kalimacho arba Apolonijaus tipo.
www.kabutes.lt
