Algirdas Julius
Greimas lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas.
Mokėsi Kupiškio mokykloje, o
vėliau ir Marijampolės Rgiškių Jono gimnaziją. Mokytis pasirinko teisę, Vytauto Didžiojo universitete,1936–1939 m.
kalbotyrą Grenoblio universitete.
1939 m. grįžo į Lietuvą, kurioje atliko karinę tarnybą. 1940–1944 m.
gyveno šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, priklausė šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo
vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių.
1944 m. su šeima pasitraukė į
Prancūziją. 1949 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“. 1950–1958 m. dėstė
Aleksandrijos, 1958–1962 m. Ankaros ir Stambulo, 1962–1965 m. Puatjė universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje
vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. 1965–1968 m.
Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinis sekretorius. 1969–1971 m. Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine
(Italija) mokslinis vadovas. Lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas Vilniaus universitete.
Kūriniai
Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose
„Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ (1970 m.), „Mopasanas. Teksto semiotika:
Praktinės pratybos“ (1976 m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika:
Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, 1979 m., su J. Courtés, 2, 1986 m., kartu su kitais autoriais),
„Apie prasmę II“ (1983 m.), „Apie netobulumą“ (1987 m.), „Pasijų semiotika“ (1991 m., su
J. Fontanille).
Lietuviškai išleistos šios A.J.Greimo knygos: „Apie dievus ir
žmones“ (1979 m.), „Semiotika“ (1989 m.), „Tautos atminties beieškant“ (1990 m.),
„Iš arti ir iš toli“ (1991 m.), „Gyvenimas ir galvojimas“ (1998 m.), „Baimės
ieškojimas“ (1999 m.).
