Tikime kaklaryšiais, o ne idėjomis.

Panašiai yra per kiekvieną susitikimą. Kiekvienas vyras ar moteris, besidalijantis su mumis gyvenimu, dovanoja mums brangius lobius. Ir dažniausiai jų nepastebime.

Svarbu ne tai, kad esame labai užsiėmę gausybe darbų, bet kodėl esame užsiėmę. Bitę visi girial; uodą daužo mušekliu. Pusę gyvenimo tik ir ieškome, kaip sunaudoti laiką, kurį taip skrupulingai taupome.

O kai užklumpa sunkumai ir išbandymai, atmink, kas esi: tu - ypatingas, Dievas ir aplinkui esantys žmonės tave labai myli.

Gerai matome tik širdimi. Turėtume ja geriau pasikliauti.

Jei įžengsi į bažnyčią ir atversi savo sielą tylai, pastebėsi, kad Dievas pats pirmas sutinka tave su šypsena.

Jei šalia tavęs kas nors kenčia, verk kartu su juo. Jei kas nors laimingas, juokis. Meilė žiūri ir mato, klauso ir girdi. Mylėti - tai dalyvauti kito gyvenime visa savo esybe. Kas myli, savyje randa neišsemiamą sugebėjimą guosti ir stiprinti. Esame tarsi viensparniai angelai: galime skristi tik tada, kai esame apsikabinę.

Pati svarbiausia mūsų užduotis - neleisti augti mūro sienai savo širdyje. O ypač saugotis, kad netaptume akmeniu kitų sienose.

Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visiškai mažas, išdrįstų pradėti.

Per daug lengvai norime atsidurti tarp tų, kurie gauna. Jėzui mes esame tie, kurie turi duoti.