Henry Charles Bukowski vokiečių kilmės amerikiečių poetas, romanų ir apysakų
rašytojas. C.Bukowski rašybai didelę įtaką darė geografija ir atmosfera Los Andželo miesto, kuriame ir gyveno.
Rašė apie alkoholį, santykius su moterimis, sunkų darbą, bei paprastų gyventojų gyvenimą. Charles parašė tūkstantį
poemų, apie šimtą apysakų, šešis romanus.
Charles Bukowski gimtinė yra
Andernacho miestas.Vokietijoje, kur ir išvydo pasaulį. Gimus jo vardas buvo Heinrich Karl Bukowski. Motina buvo vokietė, o
tėvas JAV kariškis, kurie susipažino pasibaigus pirmajam pasauliniam karui.
šeima dėl
sunkios Vokietijos ekonominės padėties 1923 m. nusprendė persikelti gyventi į JAV, kur apsistojo Baltimorėje.Gyvendami už Atlanto
nusprendė sūnui duoti Henry vardą ir pasikeisti pavardę iš Buk-ov-ski į Buk-cow-ski. Susitaupę pinigų
šeima 1930 m. persikraustė gyventi į Los Andželą. Kaip Charles teigia, jo tėvas dažnai buvo bedarbis ir žiaurus, o vietos vaikai
dažnai tyčiodavosi iš jo vokiško akcento. Patirtus išgyvenimus ir sukrėtimus aprašė romane
„Ham on Rye“.
Po baigimo vietinės mokyklos, mokslus nusprendė tęsti „Los
Angeles City College“. Ten dvejus metus mokėsi meno, žurnalistikos ir literatūros.
1944 m.
vykstant antrajam pasauliniam karui. C.Bukowski areštavo FTB agentai įtardami sukčiavimu. šešiolika dienų
prieš sulaikymą jis nesugebėjo išlaikyti psichologijos ir fizinio lavinimo egzaminų ir buvo paskelbta, kad jis netinkamas
armijai.
Sulaukęs 24 m. parašė apysaką „Aftermath of a Lengthy Rejection
Slip“, kuri buvo išleista „Story“ žurnale. Po kelių metų buvo viešai išspausdinta „20
Tanks From Kasseldown“. Nesulaukęss pritarimo savo kūrybai, poetas rašymą buvo apleidęs dešimt metų, o
praleistus metus pavadino „gėrimo metais“.
1955 m. buvo paguldytas į ligoninę dėl
kraujuojančios skrandžio opos. Tuo metu C.Bukowski buvo sunkios būklės, tačiau pasveiko.
1957 m.
vedė mažo miestelio poetę Barbarą Frye. Santuoka truko apie du metus ir pasibaigė 1959 m. skyrybomis. P skyrybų Chrales toliau
rašė ir gėrė.
1962 m. C.Bukowski sukrėtė žinia apie mirtį Jane Cooney Baker. Tai buvo jo
pirmoji ir didžiausia meilė. Apimdamas sielvarto parašė vienas geriausių poemų ir istorijų. Dar ilgą laiką Janė buvo
rašytojo mūza.
1964 m. su tuometine drauge Frances Smith susilaukė dukters Marina
Louise Bukowski. 1967 m. rašė į „Open city“ laikraščio skiltį „Notes of A Dirty Old
Man“ (Bjauraus senio užrašai)
Apie 1969 m. baigė savo pirmąjį romaną
„Post Office“, kuris gimė po beveik 11 m. darbo praleistų pašte.
Paštas
Jeigu jau yra "alkoholinis" rokas, tai šiai
knygai geriausiai tiktų apibūdinimas "alkoholinė literatūra": Henkas Činaskis per vienas Kalėdas įsidarbina
paštininku ("per Kalėdas paštas samdo net paskutinius latrus", 13 p.), nes tąkart reikėjo pinigų, ir įstrigo
vienuolikai metų. O pinigų reikėjo ir reikia moterų užpakaliukams (Betės, Džois, Vi, Meri Lu ir kitų, neskaitant atsitiktinių nuklydimų į
šoną) ir alkoholiui - alui bei viskiui: atskirai ir kartu. Kaip sako pats veikėjas, "aš nė dienos nebūčiau
išgyvenęs negėręs. Kaip ir kiekvienam, man reikėjo degalų automobiliui ir maisto sau pačiam, kitų, neapčiuopiamų sferų dalykų.
Moterų, pavyzdžiui. Arba dienelės, praleistos hipodrome" (182 p.).
Darbas pašte? Tai
rutina, kurioje būna tik du variantai: arba "šiandien jums darbo nėra, Činaski" (32 p.), jeigu jūsų santykiai su
viršininku, švelniai tariant, pašliję, arba tokia katorga, kad pietų pertrauka yra nepasiekiama svajonė - po
tokio darbo "maudė viską. Pramiegodavau visą dieną vien tam, kad vakare vėl eičiau į darbą. Savaitgalius, norėdamas
užsimiršti, pragerdavau" (173 p.). Tokiais žodžiais aprašoma šios knygos apžvalga skaityta.lt svetainėje.
1994 m. kovo
9 būdamas 73 m. mirė nuo leukemijos.
Keletas rašytojo kūrinių
Aš buvau talentingas ir dabar esu talentingas. Kartais aš žiūrėdavau į savo rankas ir suvokdavau, kad galėjau būti
didis pianistas ar dar kas nors. Tačiau ką veikė mano rankos? Kasė kiaušius, išrašinėjo čekius, užrišinėjo batų raištelius, nuleisdavo
vandenį unitaze ir pan. Iššvaisčiau aš savo rankas. Ir smegenis. (Skaitalas)
Ir aš taip darysiu! Taupysiu savo grašius. Išgimdysiu kokią idėją, gausiu paskolą ir prasimušiu. Samdysiu ir atleidinėsiu
iš darbo. Rašomojo stalo stalčiuje laikysiu butelį viskio. Turėsiu žmoną su 40 dydžio papais ir tokia subine, kurią pamatęs į kelnes leis
kiekvienas laikraščius pakampėse pardavinėjantis berniūkštis. Būsiu jai neištikimas ir ji tai žinos, bet nė žodžiu apie tai neužsimins vien
tam, kad galėtų gyvent mano namuose ir leist mano babkes. Praspirsiu iš darbo krūvas žmonių vien tam, kad pasigėrėčiau išgąsčiu jų
fizionomijose. Atleidinėsiu moteris, kurios to visiškai nenusipelnė.Viltis – tai viskas, ko žmogui reikia. (Faktotumas)
Reikia perskaityti apsakymą penkis kartus iš eilės, kad suprastum, jog moteris ruošiasi darytis abortą, o vyrukas -
nusižudyti. Jei vien tik gebėjimas supainioti aiškius dalykus paversdavo rašytoją populiariu, tai aš nenorėjau prie to prisidėti. Ir tariau
sau: eina jie visi po velnių. Geriau jau aš gersiu" (Paštas)
Džiaugiuosi, kad nesu įsimylėjęs ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję
žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki
nuobodos. Jie net tampa žudikais.