Chuck Palahniuk (Charles Michael) amerikiečių grožinės literatūros rašytojas ir neetatinis
žurnalistas. Geriausiai žinomas už kūrinį „Kovos klubas“ (Fight Club), kurį vėliau ekranizavo David Fincher.
Gimė JAV sostinėje Vašingtone. Kai tėvai išsiskyrė C.Palahniuk1 ir jo brolius tėvai
dažnai palikdavo pas senelius jų rančoje. Būdamas dvidešimties metų įstojo į Oregono universitetą, kuriame studijavo
žurnalistiką. Praktiką atliko vietinėje Oregono radijo stotyje. Bakalauro studijas baigė 1986 m. Vėliau persikėlė į Portlendą ir dirbo
žurnalistu.
Kaip pats rašytojas teigia, norėdamas padaryti kažką daugiau savo
gyvenime, jis savanoriškai prisijungė į organizacijas besirūpinančiais benamiais. Vėliau savanoriavo slaugos ligoninėje.
Savanorystę nutraukė kai mirė jo slaugomas ligonis, su kuriuo buvo susirišęs.
Rašyti pradėjo savo ketvirtojo dešimtmečio viduryje. Chuck Palahniuk plunksną paimti matyt privertė rašytojų
seminarai, kurių steigėjas buvo Tom Spanbauer. Atrodo T. Spanbauer įkvėpė rašyti minimalistinio rašymo stiliumi.
Chuck bandė rašyti „Insomnia: If You Lived Here, You d Be Home
Already“, tačiau vėliau nusivylė istorija, nors teisybės dėlei dalis istorijos pateko į kovos klubą. Kai norėjo išleisti
„Invisible Monsters“ (Nematomas mokslas) leidėjai atmentė dėl nerimą keliančio turinio. Tai leido C. Palahniuk
dirbti ties savo garsiausiu romanu „Kovos klubas“.
Kovos klubas
Leidėjai gavę juodraštinį variantą „Kovos klubo“ jį taip pat atmetė, motyvuodami, kad
kūrinys yra per trumpas. Rašytojas laisvu laiku jį pildydavo ir galiausiai tai tapo šešių skyrių romanu.
Pasisamdęs gerą literatūrinį agentą jam pavyko išpopuliarinti kūrinį. Vėliau buvo kūrinį „Kovos klubas“ sukurtas
filmas, kurį kritikai sumaišė su žeme, nors DVD buvo gana perkamas. Pakartotinis knygos „Kovos klubas“ leidimas
pasirodė 1999 m. ir 2004 m.
Knygoje kuriamas pasakojimas apie tokį avantiūristą, Viktorą
Mančinį. Jis lyg šiandieninis Ostapas Benderis užsidirba pinigus paspringdamas maistu restoranuose (krizės akivaizdoje yra ko
pasimokyti). Gelbėtojai vargšeliui dosniai atsilygina. Gi pagal kinų tradiciją, jei kam išgelbėji gyvybę, tampi už ją
atsakingas. Turi Mančinis ir kitų darbų, veiklų, rūpesčių, priklausomybių, kurių verpetas supa jį nuo pat vaikystės. Jo motina, jau
neatpažįstanti sūnaus, serga Alzhaimeriu ir guli slaugos namuose; geriausias draugas Denis, atsivertęs iš seksualinės
priklausomybės įnyksta į architektūrą ir kitas keistenybes; seselė Peidž Maršal tiki, kad Mančinis yra gimęs iš Jėzaus
nupjautos apyvarpės vieno eksperimento Italijoje metu, o pagrindinis herojus vos spėja suktis po seksualinės priklausomybės
užvaldytą pasaulį. (g-taskas.lt)
Apie ką ši knyga bendrai? Vieni joje ras anarchizmo manifestą; kiti - kvietimą
išsilaisvinti iš daiktų vergijos ir sugrįžti į pirmykštį visų karo prieš visus būvį, kur išlieka
stipriausias; treti - protestą prieš viską; ketvirti - jaunojo teroristo vadovėlį "pasidaryk pats"; penkti - kliedinčios
šizofreniškos sąmonės srautą; šešti - mirties kaip tobulybės apoteozę ("Tobulinti save - tai
masturbacija, naikinti save - gali būti išeitis"). Kaip sakoma - kiekvienam savo, bet ne silpniems nervams, nors negaliu
sutikti su anotacijos teiginiu, kad "ši knyga kai kuriais atžvilgiais atviresnė net už "juodąją
pornografiją"". Ji kelia daug sumaišties, klausimų, noro pervertinti gyvenimą, bet, sako, kartais tai sveika. Tiesa,
mano kuklios žinios neleido nuspręsti, kokiam žanrui ši knyga turėtų priklausyti, gal kas nors padės... (skaityta.lt)
www.kabutes.lt
Citatos
Verkti lengva, kai suvoki, kad kiekvienas, kurį myli, tave atstums arba mirs. Laikui išrikiavus visus ilga eile, kiekvieno
galimybė išgyventi lygi nuliui.
Buvau pavargęs, išprotėjęs, užguitas ir kas kartą lipdamas į lėktuvą trokšdavau, kad jis sudužtų. Pavydėjau nuo
vėžio mirštantiems žmonėms. Nekenčiau savo gyvenimo. Buvau pavargęs, bodėjausi savo darbu, baldais ir neišmaniau, kaip galėčiau
ką nors pakeisti.
Dabar klausyk, šiąnakt tu mirsi, Reimondai K.K.K. Heseli. Tu gali mirti po vienos sekundės ar po vienos valandos, pats
spręsk. Pameluok man. Sakyk pirmą dalyką, kuris šaus tau į galvą. Sukurk ką nors. Man nesvarbu. Aš turiu pistoletą.
Yra stiprių jaunų vyrų ir moterų, ir jie nori paaukoti kam nors gyvenimą. Reklama verčia šiuos žmones vaikytis mašinų
ir drabužių, kurių jiems nereikia. Ištisos kartos užsiima darbais, kurių nekenčia, tik todėl, kad galėtų nusipirkti tai, ko jiems iš tikrųjų
nereikia.