Kad visas gyvenimas būtų toks, tartum bičių avilys, pilnas lengviausio pasaulyje spindulių medaus – šviesos be šešėlių, laimės be apgailestavimo, degimo be pelenų.

Tarp mūsų niekad nebuvo daugiau, negu atnešdavo atsitiktinumas. Bet galbūt tai įpareigoja ir pririša labiau nei daug kas kita.

Kvailam gimti ne sarmata. Tik mirti kvailam gėda.

Žmogaus didybė išryškėja per kraštutinumus, per meną, meilę, kvailumą,neapykantą, egizmą ir net pasiaukojimą! Tačiau pasaulyje labiausiai pasigendama vadinamojo saikingo gerumo.

Pinigai - vienintėlis dalykas, ko žmogui reikia. Už pinigus gali paskui visko gauti.

Revoliucija turi siautėti kaip koks miško gaisras. Tik po to galima pradėti sėti.

Ak, sunku atsisveikinti, bet sugrįšti kartais būna dar sunkiau.

Vasara trumpa ir gyvenimas trumpas, bet kodėl jis toks trumpas? Tik dėl to, jog mes žinome, kad jis trumpas. Ar katės žino, kad gyvenimas trumpas? Ar žino tai paukštis? Drugelis? Jie laiko gyvenimą amžinu. Niekas jiems šito nesakė. Kodėlgi mums pasakė?

Niekas taip nenuvargina, kaip žmogaus noras įrodyti kitam, koks jis protingas, ypač jeigu jis toks nėra.