Frensis Skotas Ficdžeraldas (Francis
Scott Fitzgerald) kaip vienas iš dvidešimto amžiaus, „prarastosios kartos” didžiųjų
rašytojų. rašytojų, o jo “Didysis Getsbis” vadinamas „didžiu amerikietišku romanu”.
F.S. Ficdžeraldas parašė keturis romanus, paliko penktą nebaigtą, ir parašė daugybę novelių,
Gimė jis
Sen Polyje. Studijavo Prinstono universitete. Pirmą romaną parašė, kai jam tebuvo 21 metai. Su žmona Zelda Seir gyveno
tarp Niujorko, Paryžiaus ir Rivjeros, draugavo su Gertrūda Stein, Ernestu Hemingvėjumi ir Džonu Dos Pasosu.
1924
m. parašė romaną „Didysis Getsbis”. Slegiamas žmonos ligos ir savo problemų dėl alkoholio 1934 m.
parašė romaną „švelni naktis”.
F. Skotas Ficdžeraldas mirė nuo širdies
priepuolio, rašydamas romaną „Paskutinio magnato meilė”.
Pasak kritikų, daugiausia įtako F.
Skotui Ficdžeraldui turėjo ambicijos, literatūra, Prinstonas, Zelda Seir Ficdžerald ir alkoholis.
„Didysis
Getsbis” – XX a. Amerikos literatūros šedevras, iki šiol plačiai skaitomas, verčiamas, mėgstamas,
mėgdžiojamas ir studijuojamas.
Kaip rašė pats Ficdžeraldas, „pagrindinė romano mintis –
praradimas iliuzijų, kurios taip nuspalvina pasaulį, kad visai nebesvarbu, ar vienas ar kitas dalykas tiesa, o gal melas, svarbu, kad jis
turi to stebuklo puikumo”.
Getsbis nepripažįsta laiko bėgsmo. Įsimintiniausias jo pasakymas: „Kodėl
praeities nesugrąžinsi?.. Galima sugrąžinti!”
„Didysis Getsbis” nešlovina žmogaus
dvasios kilnumo; romanas nėra politiškai teisingas; neatskleidžia būdų, kaip išspręsti gyvenimo problemas; nepateikia
jokių madingų ir paguodžiančių patarimų. Jis paprasčiausiai yra šedevras”.
Citatos
Pasitarimai nepagimdė nė vienos didžiosios idėjos, bet palaidojo keletą idiotiškų.