Frydrichas Nyčė (Friedrich Wilhelm
Nietzsche) garsus vokiečių 19 a. filosofas ir filologas. Jis parašė kritiškus tekstus religijos, moralės, šiuolaikinės
kultūros, filosofijos, ir mokslo temomis, naudodamas savitą vokiečių kalbos stilių ir rodydamas meilę aforizmui. Jo stilius ir radikalus
klausinėjimas vertės ir tiesos objektyvumas kelia dideles interpretacijos problemas, kurdami didelę šalutinę literatūrą ir
žemyninėje, ir analitinėje filosofijoje.
Gimė mažame miestelyje Rekene (Röcken) netoli
Leipcigo, Prūsijos provincijoje. F.Nyčė lankė berniukų mokyklą ir vėliau privačią mokyklą, kur susidraugavo su Gustav
Krug ir Wilhelm Pinder, kurie buvo iš turtingų ir garsių šeimų. Vėlia studijavo Bonos universitete - filologiją.
Nietzsche pradėjo jo karjerą kaip klasikinis filologas prieš pasinerdamas į filosofiją.. 24 metų
amžiaus jis tapo klasikinės filologijos profesoriumi Bazelio universitete (jauniausias kada nors buvęs), bet atsistatydino 1879 m.
dėl sveikatos sutrikimų, kurie kamavo jį didžiąją gyvenimo dalį. 1889 m. F.Nyčė pasirodė rimtos psichikos ligos simptomai, kur likusį
gyvenimą iki mirties 1900 m. privertė filosofą būti motinos ir sesės globoje.
www.kabutes.lt
Citatos
Ar asilas gali būti tragiškas? - Kai žmogų sutraiško našta, kurios neįmanoma nei vilkti, nei nusimesti?.. Filosofo
atvejis.
Filosofas: tai žmogus, kuris nuolat sielojasi, mato, girdi, įtaria nepaprastus dalykus, tikisi jų, svajoja apie juos; jį jo
paties mintys trenkia tarsi iš išorės, iš viršaus ir iš apačios, lyg būdingi jam nutikimai ir perkūno smūgiai; jis pats galbūt yra audra,
gresianti naujais žaibais; lemties žmogus apie kurį nuolat griaudžia ir dunda, prasiveria žemė ir vyksta kažkas siaubinga. Filosofas: ak,
būtybė, kuri dažnai bėga nuo savęs, dažnai bijo savęs, - bet kuri pernelyg smalsi, kad daugiau niekad "negrįžtų prie savęs"…
Aforizmas, sentencija, kurių srityje aš tarp vokiečių esu meistras, yra „amžinybės“ forma; mano ambicijos, nusakant
dešimčia sakinių, ką kiekvienas kitas visa knyga - „Götzendämmerung.
Dvasingiausi žmonės, tarus, jog jie yra drąsiausi, dažniausiai išgyvena skaudžiausias tragedijas: bet kaip tik todėl jie ir
gerbia gyvenimą, kad susiduria su didžiausiu jo pasipriešinimu.