Hermanas Hesė (Hermann Hesse) žymus vokiečių romanų rašytojas ir dailininkas, Nobelio
premijos laurėtas 1946 m.. Žymiausias kūriniai „Stepių vilkas“ , „Sidharta“ ir „Stiklo karoliukų
žaidimas“,. Gimė Viterberge , krikščioniškoje misionierių šeimoje.
Mokėsi lotynų mokykloje Goppingen. Vėliau H.Hesė lankė Evangelijos Teologinę Seminariją Maulbronn 1891 m..
Čia 1892 m. kovą, Hesse parodė savo nepaklusnų charakterį, ir pabėgo iš seminarijos. Rašytojas buvo surastas lauke
po dienos.
Po šių įvykių prasidėjo H.Hesės kelionės po įvairias valdiškas
įstaigas, mokyklas. Tėvai nebuvo tuo patenkinti ir tarp sūnaus ir tėvų atsirado gilus konfliktas.
Po bandymo nusižudyti buvo uždarytas į „Bad Boll“ įstaigą, kurią globojo teologas ir ministras
Christoph Friedrich Blumhardt. Vėliau jis buvo perkeltas į psichiatrinę ligoninę.
1892 pabaigoje, jis
lankė gimnaziją Cannstatt ir išlaikė svarbų egzaminą.
1895 m. dirbo knygynę, kuris turėjo
specializuotą teologinę, filologinę kolegiją. H.Hesė studijavo teologinį rašymą, ir J.H.Gėtės, G.E.Lesingo, F.šilerio
darbus.
Rašytojo kūryboje atsispindėjo noras parodyti žmonėms, kad jie turi eiti savuoju
keliu ir bandyti surasti savo likimą. Rašytojas daug dėmesio skyrė vienatvei.
www.kabutes.lt
Citatos
Meilė neturi prašyti, neturi ir reikalauti. Meilė privalo turėti tiek galios, kad imtų savimi pasikliauti. Tada ji bus nebe
traukiama, o pati trauks.
Keista, tačiau paprasta visų laikų gyvenimo išminties paslaptis: kiekvienas mažiausias nesavanaudiškas atsidavimas,
kiekviena atjauta, kiekviena meilė mus praturtina, o kiekviena pastanga įgyti nuosavybę ir galią iš mūsų atima jėgas bei skurdina. Tai
žinojo ir mokė indai, paskui išmintingieji graikai, dar vėliau Jėzus, o tada dar tūkstančiai išminčių ir poetų, kurių darbai pergyveno laiką,
o jų laikmečio turtuoliai ir karaliai pradingo, ir niekas nieko apie juos nežino.
Pražūtis - tai kažkas, kas jau
neegzistuoja. Kad galėtum nugrimzti į pražūtį ir pakilti į viršų, turėtų būti apačia ir viršus. Bet nėra nei apačios, nei viršaus, tai
egzistuoja vien žmogaus smegenyse - iliuzijų tėvynėje. Visi kontrastai yra iliuzija : balta ir juoda - iliuzija, mirtis ir gyvenimas - iliuzija,
gėris ir blogis - iliuzija. Tereikia vienos valandos, vieną liepsningą valandą sukąsti dantis, ir iliuzijų karalija bus įveikta.
Savo jausmus, savo poelgių „svarbą” ir pasekmes aiškiai suvokia tik geri, aprūpinti žmonės, tikintys gyvenimu ir
nežengiantys žingsnio, kuriam ir rytoj, ir poryt negalėtų pritarti. Aš neturiu laimės būti vienas iš tokių, aš jaučiu ir elgiuosi kaip
žmogus, kuris netiki rytdiena ir kiekvieną dieną laiko paskutine.
Bailys tas, kas vengia vargų, aukų ir pavojų gresiančių jo tautai. Tačiau ne mažesnis bailys ir išdavikas yra tas, kas
dėl materialinių interesų išduoda dvasinio gyvenimo principus, kas, pavyzdžiui, yra nusistatęs palikti valdžiai spręsti, kiek yra du kart
du.
