Klodas Adrianas Helvecijus (Claude Adrien Helvétius) prancūzų filosofas, laikomas filosofu materialistu.
Gimė Paryžiuje, gydytojų šeimoje. Nors Klodas buvo ruošiamas daryti karjerą, tačiau jis ilgą vaikystės dalį praleido
su poezija, o mokėsi Jėzuitų mokykloje.
Sulaukęs 23 m. buvo karalienės paskirtas mokesčių administratoriumi.
Gavęs tokias pareigas galėjo džiaugtis gyvenimu.
1758 m. išleido filosofinį veikalą „Apie
protą““ (De l esprit). šis kūrinys parlamento nurodymu buvo sudeginta kaip žalingas valstybei, bei bažnyčiai.
1764 m. apsilankė Anglijoje, o kitais metais išvyko į Berlna Frederiko II kvietimu.
Kūrybos bruožai
K. A. Helvecijus teigė, kad pasaulis materealus, beribis laiko ir erdvės
atžvilgiu, nuolat juda; judėjimą suprato mechanistiškai. Mąstymą ir pojūčius laikė materijos savybėmis, jos sudėtingiausiais
dariniais. Rėmėsi Dž. Loko kūriniais, jo sensualizmui suteikė materialistinį pobūdį. Helvecijaus kūriniuose materializmas įgyja tikrą
prancūziška charakterį. Jis betarpiškai taikomas visuomeniniam gyvenimui.
K.A.Helvecijus žmogaus
pažintines galimybes laikė beribėmis, atmetė Dievo, pasaulio sukūrimo, sielos nemirtingumo
idėjas. Visuomeninius
reiškinius aiškino idealistiškai: svarbiausia visuomeninės raidos jėga laikė žmogaus protą ir aistras. Daug
dėmesio skyrė žmogaus formavimą veikiančiai aplinkai, šalyje viešpataujančiai visuomeninei-politinei santvarkai.
Helvecijaus žodžiais tariant “nauji ir svarbiausieji jaunuolio auklėtojai – tai valstybės, kurioje jis gyvena, valdymo forma
ir papročiai, atsirandantys liaudyje dėl šios valdymo formos”.
Tas, kuris nuodugniai tiria savo sielą, taip dažnai pasijunta klydęs, kas norom nenorom pasidaro kuklus. Jis jau
nebesididžiuoja savo išsilavinimu, nebelaiko savęs didesniu už kitus.
Kiekvienos tautos gyvenime yra tokių momentų, kai žodis “susipratęs” yra žodžio “bailys” sinonimas ir kai valdžiai
ištikimu laikomas tik vergiškai parašytas veikalas