Konkordija
Antarova (rusiškai ????????? ????????) - rusų operos solistė, rašytoja.
Gimė 1886
m. balandžio 13 d., nors kai kur minima ir balandžio 25 d. Varšuvoje. Būdama vienuolikos metų neteko tėvo, o sulaukusi
keturiolikos metų ir būdama šeštoje klasėje, tapo našlaite. Nepaisant užklupusių sunkumų, ji baigė vidurinę
mokyklą. Studijuoti pasirinko Sankt Peterburgą, kuriame studijavo Alexander Bestuzhev universitetą ir Sankt Peterburgo
konservatorija. Baigusi mokslus, atsidėjo operos pasirodymams.
Prasidėjus karui, persikėlė į Maskvą, kurioje
parašė trijų dalių romaną „Du gyvenimai“, kuris buvo išleistas ir Lietuvoje. Taip pat lietuviškai
dar galima paskaityti K. Antarovos užrašus „Mokslas apie džiaugsmą“
www.kabutes.lt
http://www.yogi.lt/
Citatos
Venkite samprotauti ten, kur reikalingas išminties paprastumas. Išmokite bent jau vieno dalyko: neturėdami apie ką
nors pakankamai žinių, neneikite to, kas yra sakoma. (Citata iš užrašų „Mokslas apie džiaugsmą“)
Stoti į kelią - tai nereiškia ieškoti, kaip susitikti su Mokytoju. Tai reiškia gyventi tyliai ir ramiai šlovinant kiekvieną
dieną, kokia ji bebūtų išorėje. Ir tas, kuris gyvena tokiame vidiniame pasaulyje, negali turėti netaikingos aplinkos aplink save. Nes
visa, kas gyva - nuo vulgaraus žmogaus iki aukštos, garbingos jėgos - nusilenkia priešais ramybės spindesį, besiliejantį iš tokios
širdies. Ir tada atsitinka stebuklas, apie kurį yra pasakojama mokiniui: „Mokinys pasiruošęs - jam paruoštas ir Mokytojas”. (Citata iš
knygos „Du gyvenimai“)
Jei žmonės užsiėmę vien tik kontempliacija, jeigu jų proto ir širdies jėga nukreipta tik į vidinio tobulėjimo paieškas, mes
žinome, kad jiems uždarytas amžino judėjimo kelias. Nes Visatoje nėra galimybės gyventi tik sau, neįsitraukiant į pasaulio gyvenimą.
Žmogaus sąmonės pokyčiai negali vykti aukštyn, jei jo širdis tyli ir jis nemato kitose esybėse to paties dangaus, kurį
atvėrė savyje. (Citata iš užrašų „Mokslas apie džiaugsmą“)
Ieškokite žinojimo, kad suprasti, kad nelaimių kaip tokių nėra. Viską, visus stebuklus ir nelaimes, savyje nešioja pats
žmogus. Kada žmogui atsiveria Žinojimas, jis tampa ramus, nes jame atgyja Išmintis. Neieškokite stebuklų, jų nėra. Ieškokite Žinojimo
– jis yra. Ir visa, ką žmonės vadina stebuklais, visa tai yra tik vienas ar kitas Žinojimo laipsnis. (Citata iš užrašų „Mokslas apie
džiaugsmą“)
Įsisavink pirmąją žmonių, siekiančių eiti koją kojon su savo tauta, su savo amžininkais, taisyklę: NĖRA MENKŲ DALYKŲ.
Kiekvienas veiksmas yra arba Gyvenimo teigimas - ir tada tai reiškia bendradarbiavimą su Juo. Arba jis yra paniurusi mintis apie save,
o tai yra neigimas, nesuvokimas pagrindinio gyvenimo dėsnio šioje žemėje: visa yra tavyje, ir viskas dėl visuotinio gėrio, nes visa yra
meilė. Neturint tokio supratimo, žmogaus egzistencija yra apnuogintas egoizmas ir neišmanymas. (Citata iš užrašų „Mokslas apie
džiaugsmą“)
Nėra pilkos kasdienybės, yra spindinti šventovė, kurią kiekvieną darbo dieną stato pats žmogus. Ne dangaus
platybėse turi skrajoti žmogus, siekdamas gurkštelti grožio ir pailsėti nuo žemiškojo purvo. Bet į purviną, prakaituotą ir sielvarto
kupiną žemę jis turi įlieti lašelį savo geranoriškumo. Žmogaus gyvenimas žemėje - tai ta Visatos dalelė, kurią jis sugebėjo priimti į
save, savyje kūrybiškai perdirbti, apvalyti kančiomis ir išlieti atgal į Visatą, kad padėti jai judėti pirmyn. (Citata iš užrašų „Mokslas
apie džiaugsmą“)
Kad niekada nebūtų jokios baimės: bebaimiškumas – ištikimybė Mokytojui. Visada išlaikyti visišką savikontrolę.
Dvasios svyravimai ir aštrios nesusivaldymo bangos ypatingai kenkia mokiniui. Nereikalaukite daug iš žmonių, tačiau ištikimybės,
garbės ir didvyriškumo reikia laikytis iki pabaigos.
Sutikus net puolusį žmogų visada galvokite – „Viešpaties vardu“. Atraskite jame gerumo sėklą, apsuptą šviesios
ugninės minties žiedu. Prsiminkite, kada paduodate jam ranką, tarp jūsų delnų yra Mokytojo ranka. Taip padėsite jam pakilti aukščiau
(nugalėk mylėdamas). Tačiau jei tariant mintyse „Viešpaties vardu“ pajusite, kad jis yra beviltiškai tamsus, staigiai pasitraukite,
atstumkite jį, nes padėti jau negalėsite, o tikroji meilė yra ne sentimentalumas, o kūrybinė energija.
