Konstantinas Heringas

  Konstantinas Heringas (Constantin Hering) vokiečių gydytojas,  Samuelio Hanemano hemoterapijos šalininkas, bei Homoterapijos koledžo Amerikoje įkūrėjas.

Konstantinas Heringas gimė Saksonijoje, parapijos šventiko šeimoje. Vaikystė ir mokykliniai metai prabėgo Cittau. 1817 metais jis išvyko studijuoti mediciną, iš pradžių į chirurgijos akademiją, o 1820-aisiais – į Leipcigo universitetą. Ten Heringas susipažino su S. Hanemanu, lankė jo paskaitas, tačiau su jo studentais artimiau nesusidraugavo. K. Heringas dirbo chirurgo Robbi asistentu. Robbi iš pradžių buvo homeopatijos šalininkas, o po to tapo priešininku. Leidėjas

Baumgartneris pasiūlė Robbi parašyti knygą, kritikuojančią S. Hanemaną ir jo homeopatijos „ereziją“. ši knyga turėjo tapti moksline homeopatijos kritika, juolab, kad  S. Hanemanas tuo metu buvo išvarytas iš Leipcigo. Gydytojas Robbi dėl laiko stokos šio pasiūlymo atsisakė ir leidėjui rekomendavo savo asistentą, kuris turėjo įdėmiai išstudijuoti Hanemano darbus ir juos sukritikuoti. Taip K. Heringas tapo S. Hanemano mokiniu.

Rezultatų ilgai laukti neteko... Netrukus iš persekiotojo K. Heringas tapo homeopatijos šalininku ir pasekėju (tokį kelią ateity praeis ne vienas gydytojas, vėliau tapęs žymiu homeopatu). 1821 metais K. Heringas apie tai pranešė savo mokytojui Robbi ir leidėjui Baumgartneriui. Pastarasis taip pat jau buvo tapęs homeopatijos gerbėju ir pradėjęs spausdinti homeopatų darbus. Kadangi panašūs „atsivertimai“ galėjo pakenkti reputacijai, K. Heringas iš Leipcigo persikėlė į Viurcburgą ir jau ten gavo gydytojo diplomą (1826 m.). Savo disertacijoje „Medicina futura“ jis drąsiai kalba apie save kaip homeopatą. Baigęs mokslus K. Heringas grįžo į gimtąją Saksoniją, kad galėtų savo žinias pritaikyti praktikoje.

 Jau 1827 m. jie dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje Suriname.  Atsitiktinumas išgarsino K. Heringą ir homeopatiją visoje šalyje. 1827 m. gruodžio 15 d. vokietis sostinės Surinamo apylinkėse suteikė pagalbą ligoniui, gulėju- siam pakelėje. Išgydytas pacientas susirado grįžusį iš ekspedicijos K. Heringą ir pristatė jį miesto gubernatoriui, o šis paskyrė jįvalstybinės įstaigos gydytoju.

Į gimtąją Vokietiją grįžo 1833 metais, tačiau greit išvyko į JAV.

1835 metais K.Heringas kartu su gydytoju Vesselchoftu įkūrė pirmąją pasaulyje homeopatijos įstaigą – šiaurės Amerikos homeopatinio gydymo akademiją (Allentaun). Tačiau be finansavimo Akademija gyvavo tik keletą metų.

1848-ųjų vasario mėnesį Filadelfijoje kartu su gydytojais Viljamsonu ir Džinsu K. Heringas įkūrė Hanemano vardo Medicinos koledžą, kuriame iki 1869 metų dėstė Materia Medica kaip katedros profesorius.S. Hanemano koledžas Filadelfijoje su ligoninėmis ir erdviomis ambulatorijomis tapo viena iš svarbiausių homeopatijos įstaigų pasaulyje.

K. Heringas pasižymėjo fenomenaliu darbštumu. Jis sudarė ir išleido 11 tomų Materia Medica. Labai didelis jo nuopelnas homeopatijai – lėtinių ligų dėsnių suformulavimas. Pagal K. Heringo dėsnius, sveikimas turi eiti iš vidaus į išorę, iš viršaus į apačią, nuo svarbesnių organų link mažiau svarbių, nuo vėliausiai atsiradusių simptomų link anksčiausiai. šie dėsniai leidžia vertinti pasirinktos gydymo taktikos teisingumą. K. Heringas parašė nepaprastai daug darbų, kurie išsiskyrė aiškiu, visiems suprantamu stiliumi. Ypatingą dėmesį jis skyrė vaistų bandymų organizavimui Amerikoje ir tapo fundamentalaus homeopatinių vaistų vadovo autoriumi.