Liudvigas Fojerbachas (Ludwig Andreas von Feuerbach) vokiečių filosofas, antropologas.
Fojerbachų (Feuerbach) giminė buvo įtakinga ir garsi, savo teisiniu išprusimu, teologinėmis įžvalgomis.
L.Fojerbachas iš pradžių savo gyvenimą norėjo susieti su teologija ir įstojo į Heidelbergo universiteto
teologijos studijas. Tačiau įtakojamas profesoriaus Karl Daub susidomėjo tuo metu vyraujančia F.Hėgelio filosofija ir nepaisydamas
tėvo prieštaravimų įstojo į Berlyno universitetą.
Universitete prisijungė prie jaunimo
grupės „Young Hegelians“, dar kuri buvo vadinama „Kairysis Hėgelis“. F.Hėgelio filosofija turėjo
įvairias radikalias sroves. Savo mokslus baigė Friedrich-Alexanderio universitete.
Pirmąją
knygą, tiesa anonimiškai parašė 1830 m. pavadintą „Gedanken über Tod und Unsterblichkeit“
(Mintys apie mirtį ir nemirtingumą). 1841 m. parašė„Das Wesen des Christentums“ (Krikščionybės Esmė)
ir šis kūrinys plačiai išgarsino filosofą. Tačiau po 1848-1849 m. revoliucijos L.Fojerbacho populiarumas nuslūgo. Nors
pats aktyviai dalyvavo revoliucijoje, tačiau neturėjo lyderiui būdingų bruožų, gal ir dėl to nepasuko į politiką.
www.kabutes.lt
Citatos
Žmogus dievu laiko vien tai, kas jam turi esminę vertę, kas jam atrodo tobula, nuostabu, kas suteikia jam tikrą
pasitenkinimą. Jeigu tu suvoki jausmą kaip nuostabų dalyką, tai tuo jis ir yra tau dieviška savybė. Todėl jaučiantis, jausmingas
žmogus tiki vien jaučiančiu, jausmingu dievu, t.y. jis tiki vien tik savosios būties ir esmės tikrumu, nes jis negali tikėti niekuo kitu, kaip
vien tuo, kuo jis savo esme pats yra. [...] Dievas yra žmogui pakiliausių jausmų ir minčių metraštis, geneologinė knyga, į kurią jis įrašo
vardus tik tų, kurie jam yra brangiausi ir švenčiausi.“
Vyras ir moteris skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos
nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros politikės kaip
ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus.
