Martinas Liuteris Kingas

Martinas Liuteris Kingas (Martin Luther King) - buvo amerikiečių dvasininkas, aktyvistas ir kovotojas už afroamerikiečių pilietines teises. 1964 m. M. L. Kingas tapo jauniausiu asmeniu gavusiu „Nobelio“ premija. Po jo nužudymo 1968 m. jis tapo žmogaus teisių ikona, ypač tarp juodosios rasės atstovų.

Gimė 1929 m. sausio 15 d. Atlantoje JAV. Iš pradžių turėjo vardą  Maiklas Liuteris Kingas (Michael Luther King), bet vėliau pasikeitė į Martino (Martin). Jo senelis ilgą laiką pastoriavo Ebenezerio Babtistų bažnyčioje Atlantoje (periodas 1914 – 1931 m.). Po senelio pastoriauti pradėjo  M. L. Kingo tėvas. O nuo 1960 m. iki savo mirties pastoriavo ir pats Martinas Liuteris Kingas.

Būdamas vaikas M. L. Kingas lankė atskirtą rasiniais pagrindais viešą mokyklą Džordžijoje ir ją baigė būdamas penkiolikos metų. Vėliau įstojo į „Morehouse“ koledžą, kur buvo laikomas juodaodžių institutu Atlantoje, kurį baigė 1948 m. ir taip įgyjo Bakalauro laipsnį. šį koledžą buvo baigę garsios asmenybės seneliai ir tėvai.

Vėliau studijuoti pasirinko „Crozer teologijos seminariją“ , Pensilvanijoje, kur jis buvo išrinktas prezidentu (daugiausia baltosios rasės žmonių) ir jis gavo bakalauro laipsnį 1951 m. Su draugais laimėjo galimybę studijoje Bostono universitete ir jame gavo daktaro laipsnį.

Besimokydamas Bostone susipažino su vedė Coretta Scott, jauną ir napaprastai intelektualių ir artistiškų savybių turinčią moterį.

1954 m. Martinas Liuteris Kingas tapo pastoriumi Dexer prospekto Babtistų bažnyčioje Montgomeryje, Alabamoje. Pradėjo aktyviai reikštis kaip žmogaus teisių gynėjas.  Priklausė „Nacionaliniam  spalvotojų žmonių pažangos asociacijai“ (National Association for the Advancement of Colored People).  1955 m. tapo lyderiu pirmosios taikios pilietinės nepaklusnumo akcijos visoje JAV, kai buvo pradėti boikotuoti vietiniai autobusai, nes autobusuose negalėdavo važiuoti juodaodžiai su baltaodžiais.

Praėjus 382 dienoms po boikoto įvedimo, 1956 m. gruodžio 21 d. Aukščiausiasis teismas pripažino nekonstituciniu įstatymą, kuris draudė tuo pačiu autobusu važiuoti baltiesiems ir juodiesiems asmenims. Po šio sprendimo autobusais buvo leista važinėti visoms rasėms kartu.

Po boikoto M. L. Kingas buvo areštuotas, nes buvo rastas namie apsvaigęs nuo narkotikų. Tačiau tai nesutrukdė jam tapti juodaodžiu lyderiu.

1957 m. jis buvo išrinktas prezidentų Pietų Krikščioniškosios organizacijos. Organizacija rūpinosi juodaodžių pilietinėmis teisėmis, o naudojama kovos technika buvo paimta iš Gandhi.. Per vienuolikos metų periodą M. L. Kingas nukeliavo šešis miljonus mylių ir sakė kalbų daugiau nei du tūkstančiai penki šimtai. Kur tik pasirodydavo, visada akcentavo teisingumą. Parašė penkias knygas ir daugybę straipsnių. 1963 m. per mitingą, į kurį susirinko 250000 žmonių, pasakė savo garsiąją kalbą „Aš turiu svajonę“.  Vėliau buvo apdovanotas prezidento John F. Kennedy.

1964 m. juodaodžiai gavo teisę balsuoti, o M. L. Kingas buvo apdovanotas Nobelio premija. 1968 m. balandžio 4 d. savo motelyje, Memfis, Tenesio valstija, kur turėjo sakyti kalbą per mitingą, buvo nužudytas.

www.kabutes.lt