Prisijungimas
Martynas Liuteris (Martin Luther) vokiečių
reformatorius, protestantizmo pradininkas. Gyvenime
M.Liuteris buvo teologas, vienuolis Augustinas, vertėjas, išvertęs Bibliją, siekęs bažnyčios
reformos, mokytojas, kurio mokymas sukūrė Krikščionybė atšaką, kur šio mokymo išpažinėjai pavadinti
liuteronais.
Gimė Eislėbene,
Vokietijoje, daugiavaikėje šeimoje. Mokėsi vietinėje mokykloje, o 1501 m. įstojo į Erfurto universitetą. 1505 m. baigė
gaudamas menų magistro diplomą.
Vėliau prašomas tėvo ketino toliau studijuoti teisę, tačiau 1505 m. liepos 2 d. grįždamas namo
prie štoternhaimo (Stotternheim) M.Liuterį užklupo audra, beveik nutrenktas žaibo jis buvo mirtinai išgąsdintas ir
prisiekė kalnakasių globėjai šventajai Onai, kad jei išgyvens taps vienuoliu. Dėl šios priesaikos, nepaisant tėvo
valios, jis įstojo į augustinų eremitų vienuolyną Erfurte. Čia jis pavyzdingai laikėsi ordino regulos ir jau 1507 m. vasario 27 d. buvo
įšventintas į kunigus.
Pasipiktinęs tuo metu paplitusiu indulgencijų pardavinėjimu, jis 1517 m. spalio 31 d. ant bažnyčios durų iškabino savo
garsiąsias 95 tezes, nukreiptas ne tik prieš indulgencijas, bet kartu ir prieš katalikų tikėjimo dogmatiką ir bažnyčios
organizacinės struktūros pagrindus. Romoje sudaryta komisija reikalavo atskirti M. Liuterį nuo bažnyčios, tačiau tuometinis popiežius,
mokslininkų ir menininkų globėjas Leonas X atmetė šį reikalavimą. Siekiant nuraminti maištingą tezių autorių, jam buvo
pasiūlytas kardinolo titulas. Tik po disputo su katalikų teologais Leipcige, kuriame jis atvirai parėmė ką tik inkvizicijos sudegintą J.
Husą, M. Liuteris 1520 m. buvo atskirtas nuo bažnyčios.
Protestuodamas jis viešai sudegino atskyrimo nuo bažnyčios bulę. Iškviestas į Vormse
sušauktą reichstagą, M. Liuteris drąsiai ir atvirai gynė savo įsitikinimus ir už tai imperatoriaus ediktu buvo paskelbtas už
įstatymo ribų. Persekiotą M. Liuterį priglaudė Saksonijos kurfiurstas Frydrichas savo pilyje Vartburge. Čia jis pradėjo versti į vokiečių
kalbą Bibliją. Netrukus M. Liuteris vėl buvo pakviestas sugrįžti į Vitenbergą.
Vėliau M. Liuterio reformacijos radikalizmas išblėso. Martynas palaikė kunigaikščių ir biurgerių interesus, o valstiečių karo (1524–1526 m.) atžvilgiu užėmė reakcingą poziciją, reikalavo kruvino susidorojimo su sukilusiais valstiečiais. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Vitenberge. Sulaukęs 42 metų, Liuteris atmetė celibatą ir vedė, susilaukė septynių vaikų. Mirė staiga nuo širdies smūgio kelionės į Eislėbeną metu.
www.kabutes.lt
Wikipedia
