Mohandas Karamchand
Gandhi (Mohandas Karamčandas Gandis) buvo pagrindinis politinis ir dvasinis Indijos ir indų nepriklausomybės judėjimo lyderis. Jis buvo
organizatorius Satyagraha-pasipriešinimo tironijai per masinį pilietinį nepaklusnumą. Jo politinė kova už pilietines teises ir
nepriklausomybę įkvėpė judėjimus ddaugelyje šalių.
1915 m. organizavo valstiečių, ūkininkų,
ir miesto juodadarbių protestavime protestus dėl besaikio žemės mokesčio ir diskriminacijos. 1919 m. vasarį, kada britų administraciją
priėmė įstatymą, leidžiantį be teismo įkalinti įtariamus politiniu kurstymu, M. Gandis paskelbė satjagrahą, sukėlusią
pasipriešinimo kolonijinei valdžiai bangą daugelyje Indijos provincijų. Nuo tada jį pradėta vadinti Mahatma („Didžioji
siela“).Sutiko vadovauti Indijos nacionaliniam kongresui 1921 m.. M.K.Gandis siekė palengvinti skurdą, išplėstų
moterų teises, tvirtintų draugiškus santykius tarp skirtingų religijų ir etninių bendruomenių, bet svarbiausia tam, kad pasiektų
Swaraj-nepriklausomybę Indijos nuo užsienio dominavimo. M.Gandhi raginant įvyko masiniai protestai dėl britų paskirto druskos
mokesčio. Daug metų praleido įvairiuose kalėjimuose Pietų Afrikoje ir Indijoje.
1942 m. pradėjo
judėjimą „Išeikite iš Indijos“ (Quit India). Po antrojo pasaulinio karo vykusiose derybose
nepavyko sutaikyti hinuistų ir musulmonų pasipirešinimo, dėl kurios šalis buvo padalinta.
Aš žinau, kad sakoma, jog siela neturi nieko bendra su tuo, kas valgoma ar geriama, nes siela pati nei valgo, nei
geria; jog svarbiausia ne tai, kas iš išorės patenka į vidų, bet tai, kas iš vidaus išeina į išorę. Aišku, čia yra tiesos. Tačiau užuot
tyrinėjęs šį argumentą, su malonumu pristatau savo tvirtą įsitikinimą: trokštančiam ir ieškančiam, siekiančiam gyventi Dievo baimėje ir
norinčiam jį vieną dieną pamatyti, maisto ribojimas tiek jo kiekio, tiek kilmės atžvilgiu yra tiek pat svarbus kaip ir mąstymo bei
kalbėjimo apribojimas
Daugeli kartų sakiau visiems ir sakysiu. Neužtenka vien TIK gyventi. Reikia ir veikti kažką naudingo,gražaus. O
nesedėt ir žiurėt kaip pasaulis eina "šaibon"
