Motina Teresė (tikrasis
vardas Agnes Gonxha Bojaxhiu; albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė.
Gimė 1910 m. rugpjūčio 27 d. Skopjė (dabar Makedonijos sostinėje) albanų katalikų šeimoje. Agnes
Gonxha (persiškai Gonxha reiškia "gėlės žiedas") buvo jauniausias Nikola and Drane Bojaxhiu
šeimos vaikas. Kai Agnes buvo apie 8 metus, mirė jos tėvas, palikęs šeimą sunkioje materialinėje būklėje.
Agnes baigė katalikišką mergaičių mokyklą škodroje.
Būdama
18 metų ji pajuto Dievo kvietimą tapti vienuole, bet nenoromis paliko laimės kupinus namus.1928 m. lapkričio mėnesį Agnes buvo
nusiųsta į Loreto vienuolyną netoli Dublin miesto Airijoje.Iš Dublino Agnė keliavo į Darjeeling, Indijoje, kur 1931 m. kovo 24 d.
jaunoji Agnes Gouxha Bojaxhiu padarė pirmuosius vienuolės įžadus ir pasirinko Teresės vardą.
Netrukus Teresė buvo išsiųsta į užkimštas, purvinas Kalkutos
miesto gatves, pilnas nevilties ir nusiaustas neįsivaizduojamo skurdo. Pradžioje ji mokytojavo šv. Marijos mergaičių mokykloje,
kurią lankė dailiai apsirengusios pasiturinčiųjų tėvų dukterys. Ji mokė geografijos. Keletą metų buvo tos mokyklos vedėja. Iš
savo vienuolyno lango gatvėse ji vis matė skurdą, vargą ir ligas.
1937 m. gegužės mėn. Motina Teresa grįžo į Darjeeling. Ten, Loretto mokykloje, davė amžinuosius įžadus. Po devynerių metų,
važiuodama traukiniu, Motina Teresė pajuto, jos pačios žodžiais tariant, pašaukimą jau turimame pašaukime. Ji jau
buvo pašaukta į Indiją, bet dabar Dievas ją kvietė apleisti vienuolyną ir eiti tiesioginiai dirbti Jo darbą. Tai įvyko 1946 m.
rugsėjo mėn. 10 d. Motina Teresė padavė prašymą gyventi už vienuolyno sienų ir vienai darbuotis Kalkutos lindynėse. Pats
Popiežius Pijus XII turėjo įsiterpti ir suteikti specialų leidimą, leidžiantįTeresei aplesiti vienuolyno patogumus ir gyventi su neturčiais ir
apleistaisiais.
1948 m. Motina Teresa tapo Indijos piliete. Ji
nebenešiojo juodų, su baltu papuošimu, vienuoliškų rūbų. Vietoj to ji nutarė nešioti paprastą baltą
medvilninį sari su apsiūtomis mėlynomis juostelėmis. Tai buvo kažkas panašaus į vietinių beturčių nešiojamus rūbus. Ji
jau turėjo dvi pagelbininkes, kurios tapo pasišventusiomis pasekėjomis.
Motina Teresa patyrė daug pasipriešinimo iš daugelio vietinių gyventojų,
kurie į ją įtatinai žiūrėjo, manydami, kad ji mirštančius žmones bandė pervesti į krikščionišką tikėjimą.
Palaipsniui, jos gerumas ir tikra meilė ligoniams ir mirštantiems Indijos pareigūnus "nuginklavo".
1963 m. įsisteigė Meilės broliai misijonieriai ("Missionary Brothers of Charity"). Jie
nešioja paprastas kelnes ("džinsus"), marškinėlius, kryželį ant kaklo ir dirba tokį pat darbą kaip vienuolės,
bet yra laikomi tinkamesniais dirbti su ligotais ir mirštančiais vyrais.
Mirė 1997
metais
Popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė palaimintąja 2003 m.
spalio mėn. 19 d. Ta diena Bažnyčios kalendoriuje buvo švenčiama kaip misijų sekmadienis.
Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj.
-Vis dėlto darykite gerus darbus!
Tai, ką jūs
kūrėte metais, gali būti sugriauta per trumpą laiką.
-Vis dėlto kurkite!
Atiduodami pasauliui, ką turite geriausio,
rizikuojate likti nuogi.
-Vis dėlto duokite tai, ką turite geriausio!
Šypsena yra kaukė arba apsiaustas, kuris viską uždengia. Kalbėjau taip, lyg mano širdis būtų kupina meilės Dievui,
švelnios asmeninės meilės. Jei būtum ten buvęs, būtum sakęs‚ kokia veidmainystė. (Brianas Kolodiejchukas, knyga „Motina Teresė:
būk mano šviesa“)
Kai vargšas miršta iš bado, tai atsitinka ne todėl, kad Dievas juo ar ja nepasirūpino. Taip atsitiko dėl to, kad nei tu,
nei aš nepanorome duoti tam žmogui, ko jam ar jai reikėjo.
Reikia visai nedaug, gal tik šypsenos. Pasaulis būtų dar geresnis, jeigu kiekvienas daugiau šypsotųsi. tad šypsokitės
ir džiaukitės, kad Dievas jus myli.
Žmogus, kuris prisiriša prie turto, gyvena apimtas turto rūpesčių, išties yra didelis vargšas. Jeigu jis savo pinigais
tarnauja kitiems, tuomet jis turtingas, labai turtingas.
Mylėk gyvenimą, koks jis yra [...] Mylėk jį, net jeigu neduoda tau tai, ką galėtų, mylėk jį, net jeigu nėra toks, kokio
norėtum. Mylėk jį kaskart, kai gimsti ir kaskart, kai esi prie mirties slenksčio. Tačiau niekada nemylėk be meilės. Niekada negyvenk be
gyvenimo.