Thomas Stearns Eliot poetas, dramaturgas ir literatūros kritikas, apdovanotas 1948 m. Nobelio literatūros
premija.
Gimė Misūrio valstijoje. Tėvas buvo verslininkas, o motina socialinė darbuotoja,
rašanti karts nuo karto eilėraščius. Jis buvo jauniausias iš šešių vaikų šeimoje. Kai jis
gimė abu tėvai turėjo po 44 m.
Vašingtono universitete studijavo lotynų kalbą, graikų,
prancūzų, ir vokiečių kalbą. Baigti norėjo Harvardo universitetą, bet tėvai jį nusiuntė Milton akademiją, netoli Bostono. Susipažino su
Scofield Thayer, kuris išleido „Bevaisė žemė“.
1911 m. sugrįžo į Harvardą
studijuoti filosofijos. T.S.Eliot domėjosi F. H. Bradley Budizmu ir Indų filologija. Taip pat mokėsi Sanskrito kalbos.
Buvo suteikta stipendija Marton Kolegijos, Oksforde. T.S.Eliot galvojo vasarą praleisti Vokietijoje, tačiau prasidėjęs
pirmasis pasaulinis karas privertė jį sugrįžti į Londoną ir vėliau į Oksfordą.
1922 m. pradėjo leisti
žurnalą „The Criterion“, kurio leidyba truko iki 1939 m.
T.S.Eliot kūrybą
labiausiai veikė prancūzų simbolistai, ypač Baudelaire ir Laforgue.
Rašytojo kūriniai
„Prufrokas ir kiti pastebėjimai“ (1917 m.) „Eilėraščiai“ (1920 m.)
„šventoji giraitė“ (1920 m.) „Bevaisė žemė“ poema (1923 m.) „Tuščiaviduriai
žmonės“ (1925 m.) „Pelenų diena“ (1930 m.) „Žmogžudystė katedroje“ poetinė drama (1935 m.)
„Keturi kvartetai“ (1943 m.)
www.kabutes.lt
Citatos
Tik tie, kurie surizikuoja nueiti per toli, sužino, kaip toli jie gali nueiti.