Umberto Eco

Umberto Eko (Umberto Eco) – italų kalbos tyrinėtojas, filosofas, literatūros kritikas ir romanų rašytojas. Žymiausias jo kūriniu laikomas romanas „Rožės vardas“.

 
U.Eco gimė Aleksandrijos mieste, šiaurės Italijoje. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui Umberto kartu su motina persikėlė gyventi į mažą miestelį Piedmonteso  klanuose. Tėvas norėjo, kad Umberto studijuoti pasirinktų teisę, tačiau būsimas rašytojas pasirinko studijas Turino universitete, kur studijavo viduramžių filosofiją, rašė esė apie Tomą Akvinietį.

šeštajame dešimtmetyje atitolo nuo Romos Katalikų bažnyčios pajutęs tikėjimo krizę. Pradėjo dirbti kaip kultūros redaktoriumi valstybinėje stotyje Radiotelevisione Italiana (RAI) ir taip pat skaitė paskaitas Turino universitete (1956-64). Grupė avangardistinių menininkų, dailininkų, muzikantų, rašytojų yra begalo dėkingi jam už pagalbą. 1992-1993 m. Profesoriavo Harvardo universitete.

1980 m. išleido romaną „Rožės vardas“, kuris yra išverstas ir į lietuvių kalbą. Kiti rašytojo kūriniai:
 „Fuko švytuoklė“, „Baudolinas“, „Tobulos kalbos paieškos“, „Vakarykštės dienos sala“, „Menas ir grožis viduramžių estetikoje“

U.Eco grožinė literatūra turėjo plačią auditoriją visame pasaulyje. Autoriaus knygos buvo gerai perkamos ir verčiamos į kitas kalbas. Jo romanai dažnai apima užuominas apie istorinius įvykius ir tekstus, o jo tankūs, painūs sąmokslai yra linkę pasisukti svaiginančiomis kryptimis.

Yra manoma, kad rašytojas turi sukaupęs didžiulę biblioteką.  Taip galima spręsti iš vieno interviu, kai paklaustas apie savo namus U.Eko atsakė:

?“Gyvenu priešais Sforzų rūmus-tvirtovę labai malonioje miesto dalyje. Tačiau man buvo ne mažiau svarbu, kad seno viešbučio ilguose koridoriuose gali tilpti 30 000 mano knygų. Jei aš būčiau jų atsisakęs, kambariai būtų buvę kur kas erdvesni. Tačiau visas reikalas tas, kad mane ši biblioteka jaudina tiek pat kiek kitus "Pirelli" kalendorius.“

Norintiems šiek tiek plačiau pažinti autorių