Vinstonas Čerčilis

Didžiosios Britanijos politinis veikėjas Seras Vinstonas Čerčilis , pilnas vartas Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčelis (Winston Leonard Spencer-) gimė  1874 lapkričio 30 dieną, mažame Anglijos miestelyje netoli  Vudstoko.

V.Čerčelis yra palikuonis garsios Spencerių šeimos, Winston Leonard Spencer Churchill, kaip ir jo tėvas, panaudojo pavardę Čerčilis (Churchill) viešame gyvenime. Jo protėvis George Spencer pasikeitė savo  pavardę į Spencer-Churchill 1817 m., kai jis tapo Molboro Kunigaikščiu,  norėdamas pabrėžti kilmę nuo John Churchill, 1-ojo Molboro Kunigaikščio. V.Čerčilio motina yra Jennie Jerome turtingo amerikiečio duktė.

1888 m. balandžio 17 dieną įstojo į Harrow  mokyklą. Nors mokslo rezultatai nebuvo geri ir teko ir kartoti kursus, tačiau V.Čerčilis buvo mokyklos fechtavimo čempionas, gerai mokėjo anglų kalbą, bei istoriją, tačiau buvo sunkaus būdo.

1893 metais stojo Karališkąją karo akademiją Sandherste. Įstoti pavyksta tik iš trečio karto. Nors tarp stojančiųjų buvo vienas paskutinių iš 102 kadetų, po dvejų metų jau buvo aštuntas pagal pažangumą. Vėliau paskirtas jaunesniuoju leitenantu husarų kavalerijoje.

1895 metais išvyko į Kubą kaip karinis stebėtojas, kad  aprašytų kaip ispanai kovoja su Kubos partizanais.

1899-1902 m.prasidėjus anglų-būrų karui dirbo „Morning post“ korespondentu. Dalyvaudamas žurnalistinėje veikloje buvo pagautas į nelaisvę, tačiau vėliau paleistas.

Grįžęs savo likusį gyvenimą pašventė politinei karjerai.

1900 m. išrenkamas Bendruomenės rūmų nariu kaip konservatorių partijos narys. Tačiau po 4m. pereina pas liberalus. Bendruomenių rūmuose dirbo nuo 1900-1922 ir nuo 1924 m. – 1964 m.

Nuo 1905 m. eina įvairias pareigas prekybos ministro, kolonijų ministro pavaduotojo, , vidaus reikalų ministro.

1908 m. vedė Clementine Hozier. Santuokoje išgyveno 56m..

1921 m. tapo valstybės sekretoriumi kolonijoms ir buvo tarp pasirašiusių Anglo-Airijos Sutartį, kuri nustatė airių laisvąją valstiją.

1924 m. ėjo finansų ministro pareigas.

1925 m. tampa vėl konservatorių partijos nariu. Vėliau užėmė pareigas ižo kanclerio S.Boldino vyriausybėje.  Vėliau prisipažino, kad tai buvo didžiausia klaida. S.Boldinui ir V.Čerčeliui nesutarus dėl Indijos jų keliai išsiskyrė.

1931 m. Ramsay MacDonald suformuotoje vyriausybėje V.Čerčiliui vietos neatsirado, todėl nuo tų metų iki 1939 m. tampa nepriklausomu parlamento nariu.

1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui V.Čerčelis  užima Jurų ministerijos vadovo postą (kitaip vadinama admiraliteto) ir jam paklūsta visas karinis jūrų laivynas.

Po premjero Nevelio Čemberleno atsistatydinimo, Vinstono Čerčilio išaušo valanda. Jis tapo  ministru pirmininku. Tai leido suteikti visą valdžią savo rankose.

1945 vasario 13 ir 15 d. įvyko Vokietijos miesto Drezdeno bombardavimas. Tai prieštaringiausias karo momentas vakaruose, kai britų lėktuvai V.Čerčelio įsakymų mėtė bombas ant miesto.

V. Čerčilis 1946 m. kovą pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko šaltojo karo paskelbimu:„Nuo štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos nusileidusi geležinė uždanga uždengė visą žemyną. Tokios senosios sostinės kaip Varšuva, Berlynas, Viena, Praha, Budapeštas, Belgradas, Bukareštas, Sofija ir kiti miestai bei jų žmonės yra atsidūrę Sovietų įtakoje ir kai kuriais atvejais labai smarkiai įtakojami iš Maskvos“.

Nors V.Čerčilis po karo buvo populiarus, tačiau jis rinkimuose buvo nugalėtas. Tam buvo daug priežasčių, viena iš jų žmonėms nepatiko jo siūlomos reformos.
Po pralaimėtų rinkimų pasitraukė į politikos nuošalę, tačiau 1951 m. jis sugrįžo ir vėl užėmė ministro pareigas. Jo pagrindinis tikslas buvo išsaugoti Britų imperiją, todėl nenuostabu, kad numalšintų sukilimą Kenijoje, Britanijos vyriausybė pasiuntė savo pajėgas. Vyriausybėje buvo iki 1955 m. kai dėl sveikatos sunkumų jam teko pasitraukti.

1953 metais iš karalienės rankų jis gauna Keliaraiščio ordiną,- aukščiausią Anglijos apdovanojimą, 1963 metais tampa JAV garbės piliečiu.

1965 m. sausio 15 d. V.Čerčilį ištiko širdies smūgis, po kurio jis neatsigavo ir 1965 m. sausio 24 mirė.

www.kabutes.lt/
www.blogas.lt/biografija