Žorž Sand (George Sand) pilnas vardas ir pavardė Amantina Orora Liusilė Diupen (Amantine-Aurore-Liucile Dupin)
prancūzų rašytoja ir feministė.
Gimė Paryžiuje, turinčio aristokratiško kraujo karininko, bei
paprastos motinos šeimoje. Dar Žorž vaikystėje žuvo jos tėvas ir ji didžiąją gyvenimo dalį praleido pas močiutę Noano mieste,
šeimos name. Apie šį namą galime rasti kai kuriose rašytojos novelėse.
1822 m. būdama 19
m. amžiaus ji ištekėjo už Barono Kazimiero Diudevano (Casimir Dudevant) (1795-1871 m.). Santuoka buvo nesėkminga
ir 1931 m. Žorž paliko vyrą, nors su juo susilaukė dviejų vaikų. Teisiškai skyrybos buvo patvirtintos 1835 m. Po skyrybų
rašytoja su vaikais atsivertė į Judaizmą.
Visuomenė smerkė moterį palikusį, o pati Žorž tapo aktyvia
moterų teisių gynėja. To meto moterų rūbai buvo brangūs ir nelabai patogūs, todėl Žorž nusprendė apsirengti panašiais į vyrų
rūbais, su kuriais jautėsi patogiau, bei galėjo eiti į įvairias miesto vietas, į kurias ne visada būdavo įleidžiamos to meto moterys. Orora
taip pat buvo viena iš pirmųjų moterų rūkančių pypkę.
Prancūzų moteris turėjo romaną su Alfredu de Miusė , Ferencu Listu ir Frederiku šopenu.
Artimai draugavo su Gustavu Floberu, bei aktore Marie Dorval.
Dėl šios draugystės kilo gandai kad, Ž.Sand gali būtų lesbietė.
Žorž Sand pirma išleista novelė
buvo „Rose et Blanche“ (1831 m.), ji ją parašė kartu su Žiuliu Sandu (Jules Sandeau), iš kurio
pasiskolino ir pseudonimą Sand.
Rašytojos kūriniai: „Grafienė Rudolštadt“,
„Mažoji Fadetė“, „Konsuela“, „La Mare au Diable“ (1846 m.), „François
le Champi“ (1847 – 1848 m.), „La Petite Fadette“ (1849 m.) ir „Les Beaux Messieurs Bois-
Doré“ (1857 m.), „Indiana“ (1832 m.), „Lélia“ (1833 m.), „Mauprat“
(1837 m.), „Le Compagnon du Tour de France“ (1840 m.), „Consuelo“ (1842 – 1843 m.) ir
„Le Meunier d Angibault“ (1845 m.).
www.kabutes.lt
Citatos
Gyvenime yra tik viena laimė - mylėti ir būti mylimam.
… muzikos tikslas - sujaudinti sielą. Joks kitas menas taip subtiliai nesužadina žmogaus širdyje kilnių jausmų; joks kitas
menas sielai neatveria gamtos grožio, pažinimo žavesio, tautų savitumo, jų audringų aistrų ir skausmingų kančių…
Prigimties pakeisti neįmanoma, galima tik pakreipti į gera kai kurias charakterio ypatybes, netgi trūkumus - čia slypi
didžioji auklėjimo paslaptis ir didysis uždavinys.