Aistra
Žmogui niekas nera taip nepakeliama kaip visiška ramybė,be aistrų, be reikalų, be pramogų, be veiklos.
Aistra - pasaulį pagrobiantis uraganas, protas - spingsinti žibė.
Aistra - tai vienintelis oratorius, kurio argumentai visada įtikina; jų galia tarsi plaukia iš pačios gamtos ir remiasi jos
dėsniais. Todėl paprastas, bet aistros pagautas žmogus gali greičiau įtikinti negu iškalbus, bet abejingas.
Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos.
Visos aistros verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias klaidas verčia daryti meilė.
Jaunystės aistros niekuo ne blogesnės už senatvės vangumą.
Visos aistros geros, kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms paklūstame.
Aistra žengia priekyje ir vedasi iš paskos meilę.
Didi aistra - tai savotiška siela, savaip nemirtinga ir nepriklausoma nuo kūno
Lygybės idėja, natūrali mūsų aistra, nuostabi taurioms sieloms, bet niekingoms nereiškia nieko, išskyrus pavydą.