Gamta

Gamta – amžinai besikeičiantis debesis; niekuomet nebūdama tokia pat, ji visuomet išlieka pačia savimi.

Mes gyvename per daug panirę į knygas ir per mažai į gamtą.

Kuo daugiau mes pažįstame gamtos dėsnius, tuo labiau mums neįtikėtini jos stebuklai.

Gamta davė žmogui į rankas ginklą - intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų.

Tas, kuris sodina medžius, myli ne tik save, bet ir kitus.

Mūsų Naujosios Anglijos klimatas yra švelnus ir santūrus palyginti su tuo lėkšte.

Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą.

Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio.

Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą.

Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių.